Akcijos „Medžiotojas ir medelis“ metu apsaugota 500 tūkst. medelių

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos nariai kartu su VĮ Valstybinių miškų urėdijos miškininkais visą savaitę būrėsi į talkas visoje Lietuvoje apsaugoti jaunus medelius nuo kanopinių gyvūnų daromos žalos. Pirmą kartą organizuojama akcija „Medžiotojas ir medelis“ sulaukė didelio medžiotojų įsitraukimo.

„Džiaugiamės, kad šiemet gimė nauja iniciatyva tarp miškininkų ir medžiotojų, parodanti, kad medžiotojai yra socialiai atsakinga visuomenės grupė ir norėtųsi, kad ilgainiui Lietuvoje medžiotojai būtų vertinami kaip Vokietijoje ar Austrijoje. Įvykusi akcija prasminga ne tik darbu, kuris miškininkams šiuo metų laiku yra vienas pagrindinių – nutepti želdinius ir jaunuolynus repelentais, kad kanopiniai žvėreliai jų nenuėstų, bet ir praplečia medžiotojų gamtosauginius tikslus“, – sako Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Pasak Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktoriaus Laimono Daukšos, LMŽD vis labiau įsitraukia į miškininkų organizuojamas akcijas: miško sodinimas, inkilų kabinimas, šiukšlių rinkimas miškuose ir kt. „Norėjosi atskiros medžiotojų iniciatyvos, kuri sutelktų bendruomenę ir ugdytų medžiotojų socialinę atsakomybę. Juk mes, medžiotojai, kaip ir miškininkai daug laiko praleidžiame miškuose, matome miško augimo ciklus ir jaučiame, kokį poveikį jam daro laukinių gyvūnų populiacijos. Šios akcijos metu prisilietę iš arčiau prie miško apsaugos prevencijos darbų, labiau vertinsime miškininkų darbą ir atsakingiau reguliuosime elninių žvėrių populiacijas, kurios pastarąjį dešimtmetį išaugo kartais. Miškininkai ir medžiotojai vieningai supranta, kad tarp laukinių gyvūnų ir miškui daromos žalos turi būti balansas, o mes, medžiotojai, dar paantriname, kad medžiotojų tikslas yra palaikyti optimalias ir tuo pačiu, visuomenės interesą tenkinančias, tvarias  medžiojamųjų gyvūnų populiacijas”, – sako medžiotojų atstovas L.Daukša.

Akcijoje „Medžiotojas ir medelis“ dalyvavo daugiau nei 1500 LMŽD narių, kurie visoje Lietuvoje Valstybinių miškų urėdijos (VMU) prižiūrimuose želdiniuose ir jaunuolynuose tepė medelius specialiu repelentu, kuris atbaido į jaunuolyną maitintis užsukančius kanopinius gyvūnus.

Medžiotojus ir miškininkus burianti prasminga talka vyko visoje Lietuvoje, VMU regioninių padalinių prižiūrimuose miškuose spalio 2-7 dienomis. Akcijos metu repelentais nutepta daugiau nei 200 ha miško želdinių, kuriuose apsaugota 500 tūkst. medelių. Sulaukus visuomenės (įmonių ir atskirų asmenų) susidomėjimo medelių apsauga repelentais kartu su VMU miškininkais, pavieniai renginiai su visuomene vyks visą spalio mėnesį.

Valstybinių miškų urėdijos informacija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite