Plokščio stogo lietaus nuvedimas. Ką rekomenduoja „Balex Metal“ ekspertai?
Plokščiais laikomi stogai, kurių nuolydis siekia nuo 0,7° iki 7°. Esant tokiam šlaito kampui, lietaus vanduo nukreipiamas surinkimo vietų link, tačiau vien nuolydžio nepakanka vandeniui pašalinti nuo stogo.
Ant stogo užsilaikęs vanduo papildomai apkrauna perdangos plokštę.
Jei ši apkrova viršija konstrukcijos laikomąją galią, perdanga gali deformuotis, o kraštutiniu atveju – sugriūti. Todėl lietaus vandeniui surinkti ir pašalinti iš pastato įrengiama specialiai suprojektuota vandens nuvedimo sistema.
„Balex Metal“ ekspertai paaiškina, kokius STR reikalavimus turi atitikti plokščio stogo lietaus vandens nuvedimo sistema, kaip veikia skirtingi vandens surinkimo sprendimai ir kokią reikšmę turi tinkamai įrengta hidroizoliacija bei šilumos izoliacija.
Kokius plokščio stogo vandens nuvedimo reikalavimus nustato STR?
Lietuvoje plokščiųjų stogų lietaus vandens nuvedimą reglamentuoja STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“.
Reglamento 48.8 papunktyje nurodyta, kad stogas turi būti įrengtas taip, jog praėjus 2 valandoms po lietaus ant jo paviršiaus neliktų gilesnių nei 5 mm vandens balų.
STR 47 punkte pateikiami šie reikalavimai, taikomi vandens pašalinimui nuo plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų:
| Reikalavimas | Nustatyta reikšmė arba sąlyga | STR papunktis |
| Lietaus vandens įlajų kiekis | Privalomos bent 2 įlajos. Vieną leidžiama įrengti tik tada, kai parapete numatytas vandens persipylimo įrenginys. Įlajų skaičius ir skersmuo turi būti pagrįsti skaičiavimais. | 47.1 |
| Tarpai tarp įlajų | Atstumai apskaičiuojami projektuojant sistemą. Įprastai jie neturėtų viršyti 12 m. | 47.3 |
| Įlajų įrengimo vietos | Įlajos montuojamos žemiausiose stogo vietose. | 47.4 |
| Atstumai iki stogo krašto, parapeto, stoglangių, vėdinimo angų, deformacinių siūlių ir iškylančių sienų | Būtina išlaikyti ne mažesnį kaip 500 mm atstumą. | 47.5 |
| Stogo nuolydis vertikalios įlajos link 0,5 m spinduliu nuo jos centro | Turi siekti bent 6°. | 47.4 |
| Latakų nuolydis vandens surinkimo įlajos link | Negali būti mažesnis nei 1,4°. | 47.9 |
Šaltinis: STR 2.04.01:2018, 47.1–47.9 ir 48.8 papunkčiai.
Siekiant išvengti lietvamzdžių užsikimšimo, įlajos uždengiamos apsauginiais gaubtais arba tinkleliais, sulaikančiais lapus ir žvyrą.
Lietvamzdžių dalys, kuriose gali užšalti vanduo, turi būti apšiltintos arba šildomos specialiais kabeliais.
Reikiamas stogo nuolydis įlajų kryptimi formuojamas naudojant gelžbetoninės perdangos plokštės viršutinį paviršių arba įrengiant atskirą nuolydžio sluoksnį.
Tam gali būti naudojamos specialios gamykloje pagamintos nuolydį formuojančios termoizoliacinės plokštės.
Kokią įtaką parapetas turi vandens nuvedimui?
Parapetas – virš stogo dangos iškilusi išorinės sienos dalis, kurios aukštis ne mažesnis kaip 100 mm.
Kai parapetas įrengtas visu stogo perimetru, lietaus vanduo negali laisvai nutekėti per stogo kraštus. Tokiu atveju vanduo nuo stogo paviršiaus surenkamas ir pašalinamas per įlajas.
Užsikimšus įlajai, parapetais apribotame stoge vanduo pradėtų kauptis, didindamas konstrukcijoms tenkančią apkrovą.
Avarinis persipylimo įrenginys atlieka apsauginę funkciją. Jei vienintelė įlaja užsikemša arba intensyvaus lietaus metu nepajėgia pašalinti viso vandens, susikaupęs perteklius išteka į išorę per parapete numatytą angą.
Papildomi reikalavimai taikomi ir paties parapeto įrengimui.
Jo viršutinė dalis turi būti palenkta stogo kryptimi ne mažesniu kaip 2,9° kampu. Taip lietaus vanduo nukreipiamas į stogą, užuot tekėjęs pastato fasadu.
Hidroizoliacinė danga ant parapeto turi būti pakelta bent 300 mm virš stogo plokštumos.
Jeigu parapeto aukštis mažesnis nei 300 mm, hidroizoliacija užleidžiama iki pat jo viršutinės dalies.
Vidinis vandens nuvedimas. Savitakinės ir vakuuminės sistemos
Įrengus vidinę lietaus vandens nuvedimo sistemą, vamzdynai išvedžiojami pastato viduje.
Tokiu atveju ant išorinių sienų nereikia montuoti matomų lietvamzdžių ir latakų.
Sistemos skirstomos į du pagrindinius tipus pagal vandens tekėjimo principą:
- Savitakinė vandens nuvedimo sistema. Lietaus vanduo vamzdžiais teka dėl gravitacijos, arba sunkio jėgos. Vanduo užima ne daugiau kaip 70 % vamzdžio skerspjūvio, o likusioje dalyje cirkuliuojantis oras užtikrina sistemos vėdinimą.
- Vakuuminė vandens nuvedimo sistema. Šio tipo vamzdynas projektuojamas taip, kad tekantis vanduo visiškai užpildytų vamzdžius. Vandens judėjimą žemyn užtikrina susidarantis neigiamas slėgis – vakuumas.
Savitakinėje sistemoje kartu su vandeniu teka ir oras, todėl tam pačiam lietaus vandens kiekiui nuvesti naudojami gerokai didesnio skersmens vamzdžiai nei vakuuminėje sistemoje.
Plokščio stogo hidroizoliacija ir šilumos izoliacijos įrengimas
Lyginant su šlaitiniu stogu, plokščio stogo paviršių lietaus vanduo veikia ilgesnį laiką.
Todėl būtina įrengti visiškai sandarų hidroizoliacinį sluoksnį, kuris apsaugotų perdangą, vidaus patalpas ir šilumos izoliaciją nuo drėgmės.
Plokščių stogų hidroizoliacijai dažniausiai pasirenkamos ritininės bituminės dangos, polimerinės hidroizoliacinės medžiagos arba tepamoji cementinė hidroizoliacija.
Stogo šilumos izoliacijos sluoksniui „Balex Metal“ rekomenduoja naudoti „Thermano Roof“ izoliacines plokštes.
„Thermano Roof“ plokščių pagrindą sudaro uždarų porų poliizocianurato (PIR) užpildas.
Jo struktūra riboja vandens įsigėrimą kapiliariniu būdu ir vandens garų difuziją, todėl plokščių vandens įmirkis neviršija 2 %.
Iš abiejų pusių PIR užpildą dengia dujoms nelaidus apvalkalas, sudarytas iš kelių polimero sluoksnių ir aliuminio folijos.
Ši konstrukcija padeda išlaikyti ilgalaikį ir stabilų šilumos laidumo koeficientą – λ = 0,023 W/(m·K).
Pr2026/105





