Artėjant Vėlinėms, keičiasi ir kapų žvakių naudojimo  įpročiai. Dar prieš dešimtmetį buvo įprastos 6-10 val. degančios žvakės, o dabar vis ryškesnė kryptis – žvakės, degančios parą ar ilgiau. Tačiau renkantis spalvas ir dizainą lietuvių skonis keičiasi kur kas mažiau. Vyrauja balta spalva, paprastos formos ir santūrumas. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ dalijasi, kaip keičiasi šios Vėlinių tradicijos.

Prieš Vėlines „Maximos“ parduotuvėse nuperkama per 4 mln. žvakių. Šio prekybos tinklo Pramoninių prekių ir plataus vartojimo paslaugų pirkimo skyriaus vadovė Karolina Grušauskaitė pastebi, kad šioje kategorijoje itin ryški ir lietuviškų gaminių dalis.

„Net 73 proc., arba daugiau nei 7 iš 10, mūsų asortimente esančių kapų žvakių ir jų įdėklų yra pagaminti Lietuvoje. Viena populiariausių kasmet yra Lietuvos žvakių gamintojo „Geralda“, iki 24 val. deganti žvakė. Ilgalaikis bendradarbiavimas su vietos gamintojais leidžia iš arti matyti, kaip keičiasi pati kategorija“, – sako K. Grušauskaitė.

Žvakių gali mažėti, bet jos dega ilgiau

„Geraldos“  įkūrėjas ir savininkas Gintautas Igaris sako, kad pasikeitus žvakių degimo trukmei, vien parduotų ar pagamintų žvakių vienetų kiekis ne visada tiksliai atspindi vartojimo įpročius. Todėl stebimas ir kitas rodiklis – bendras žvakių degimo laikas.

„Žmonės renkasi ilgiau degančias žvakes ir kapų nebesistengia  gausiai nukrauti. Manau, svarbiausia ne žvakių skaičius, o pats gestas – parodyti, kad prisimename išėjusiuosius. Ši tradicija svarbi ir jaunimui, nors jų santykis su kapų lankymu jau kitoks nei vyresniųjų“, – sako jis.

Pasak K. Grušauskaitės, renkantis kapų žvakę verta vertinti ne tik bendrą jos kainą ar degimo trukmę, bet ir tai, kiek kainuoja viena degimo valanda.

„Ilgesnis degimo laikas nebūtinai reiškia, kad žvakė bus brangesnės, todėl verta palyginti ir vienos degimo valandos kainą. Pirkėjams siūlome skirtingos degimo trukmės ir kainų žvakių, tad kiekvienas gali pasirinkti pagal savo poreikius“, – sako ji.

Tarp skandinaviško santūrumo ir spalvingesnių kaimynų

Pasak žvakes gaminančios įmonės įkūrėjo, mūsų šalies kapinėse dominuojanti spalva išlieka balta, o renkantis dizainą vertinamas paprastumas. Šiuo požiūriu lietuvių skonis skiriasi net nuo artimiausių kaimynų.

„Lenkijoje koloritas kur kas turtingesnis, sodresnis, daugiau dekoro. Lietuvoje vyrauja subtilumas ir paprastumas. Esame tarsi per vidurį tarp labai santūrios skandinaviškos estetikos ir spalvingesnių kaimynų . Ne tokie santūrūs kaip skandinavai, bet ir ne tokie spalvingi kaip lenkai“, – pastebi G. Igaris.

Išorė beveik nesikeičia, tačiau keičiasi tai, kas viduje

Pokyčių vyksta pačioje žvakės sudėtyje. G. Igario teigimu, bendrovė nuo 2015 metų nuosekliai didina biologinės kilmės vaškų naudojimą savo gamyboje. Šiuo metu jie sudaro daugiau nei pusę naudojamų degių masių, o kai kuriuose gaminiuose naudojamos tik biologinės, natūralios kilmės aliejai.

„Galutinis siekis būtų pereiti prie biologinės kilmės vaškų visoje produkcijoje. Tačiau tai ilgas procesas, kuriam įtakos turi žaliavų prieinamumas, tiekimo grandinės, situacija pasaulyje ir kaina“, – aiškina G. Igaris.

Mažinti sunaudojamų medžiagų kiekį, būti tvaresniems leidžia ir jau seniai naudojami keičiami žvakių įdėklai. Jiems sudegus, galima pasilikti tą pačią stiklinę žvakidę ir pakeisti tik jos vidų. „Maximos“ duomenys rodo, kad pastaraisiais metais žvakių įdėklų paklausa auga.

Didžiausias kapų žvakių pirkimo pikas įprastai būna paskutinėmis spalio dienomis. Šiuo laikotarpiu kartu auga vazoninių ir skintų chrizantemų, viržių, kapų vazų bei kitų kapų puošybai skirtų prekių paklausa.

„Prieš Vėlines sudarome galimybę šiomis prekėmis pasirūpinti ir dar už mažesnę kainą – perkant dvi ar daugiau kapų žvakių ar įdėklų, taikoma 50 proc. „Ačiū“ akcija.

Technologijos nepakeitė ir vieno svarbiausių Vėlinių simbolių – tikros žvakės liepsnos. Nors galima rinktis ir LED žvakes, pasak G. Igario, Lietuvoje jos tradicinių žvakių neišstūmė. Jo manymu, per Vėlines žmonėms svarbi ne vien pati šviesa, bet ir jos prasmė.

„Šviesa svarbi, bet mūsų misija – rūpintis, kad natūrali žvakių liepsnos šviesa išliktų žmonių kultūros ir tradicijų dalimi dabar ir ateityje. Tai ypač artima mūsų krašto kultūrai ir tradicijoms“, – teigia jis.