Elektrolitai – ne stebuklingas gėrimas. Kada jie iš tiesų padeda, o kada jų nereikia?

Elektrolitai gali padėti organizmui atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą po intensyvaus fizinio krūvio, gausiai prakaituojant ar sutrikus virškinimui. Tačiau augantis jų populiarumas turi ir kitą pusę – šie produktai vis dažniau vartojami be aiškaus poreikio, tikintis daugiau energijos, greitesnio atsistatymo ar net mažesnio svorio.

Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pabrėžia, kad tokia situacija – pavojingas pavyzdys, kaip elektrolitams priskiriamos savybės, kurių jie neturi.

„Elektrolitai nėra maisto pakaitalas ir savaime nepadeda mažinti svorio. Jie neatstoja su maistu gaunamos energijos ir visų reikalingų maistinių medžiagų. Jei žmogus beveik nevalgo, bet geria elektrolitus, manydamas, kad taip pasirūpina organizmu, ilgainiui gali atsirasti silpnumas, svaigimas ir kiti negalavimai. Norint mažinti svorį, svarbu ne atsisakyti maisto, o pasirūpinti subalansuota mityba“, – pabrėžia ji.

Susidomėjimą skatina ir socialiniai tinklai

Elektrolitų milteliai, tirpiosios tabletės ir sportiniai gėrimai vis dažniau perkami ne tik esant didesniam skysčių netekimui, bet ir profilaktiškai. Pasak vaistininkės, žmonės jų dažniausiai ieško po intensyvių treniruočių, gausiai prakaituodami, karštu oru, taip pat po vėmimo ar viduriavimo.

„Dalis gyventojų elektrolitus perka todėl, kad matė juos vartojant kitus žmones ar apie jų naudą išgirdo socialiniuose tinkluose. Tačiau sveikam žmogui, kuris įvairiai maitinasi ir pakankamai geria skysčių, kasdien jų papildomai vartoti nereikia – sveikas organizmas jų kiekį reguliuoja pats“, – sako L. Vanagaitė.

  • Elektrolitai – tai natris, kalis, magnis, kalcis, chloridai ir kitos mineralinės medžiagos. Jos yra svarbios skysčių pusiausvyrai, nervinių impulsų perdavimui, raumenų susitraukimui, širdies veiklai ir kraujospūdžio reguliavimui. Daugumą jų kasdien gauname su maistu ir gėrimais. Sutrikus elektrolitų pusiausvyrai gali pasireikšti nuovargis, silpnumas, raumenų mėšlungis ar spazmai, galvos skausmas, pykinimas, svaigimas ir širdies ritmo sutrikimai. Sunkesniais atvejais galimi sumišimas ar traukuliai.

„Tokie simptomai nėra būdingi tik elektrolitų trūkumui. Pavyzdžiui, silpnumą ar svaigimą gali lemti ir nepakankama mityba, skysčių stoka bei daugybė kitų priežasčių. Todėl vien pagal savijautą nuspręsti, kokio mineralo trūksta, negalima – tai parodo kraujo tyrimai“, – aiškina vaistininkė.

Po trumpos treniruotės dažniausiai pakanka vandens

Papildomai vartoti elektrolitus naudingiausia tuomet, kai organizmas netenka ne tik vandens, bet ir mineralinių druskų. Taip gali nutikti ilgai ir intensyviai sportuojant, kelias valandas gausiai prakaituojant, dirbant karštyje, vemiant ar viduriuojant. Vis dėlto prakaitavimo intensyvumas skiriasi: jam įtakos turi fizinio krūvio trukmė, oro temperatūra, apranga ir individualios organizmo savybės. Todėl vien faktas, kad žmogus sportavo, dar nereiškia, jog jam būtinas elektrolitų gėrimas.

„Dažnai pacientai po 30–60 minučių trukusios treniruotės prašo stipriausių elektrolitų, kad kūnas greičiau atsistatytų, nors sportavo vidutiniu intensyvumu ir gausiai neprakaitavo. Tokiu atveju paprastai pakanka mineralizuoto vandens ir įprastos subalansuotos mitybos“, – pasakoja L. Vanagaitė.

Sportinis gėrimas – ne rehidratacijos tirpalas

Elektrolitų ypač gali prireikti vemiant ar viduriuojant – tokiu atveju tinkamesni geriamieji rehidratacijos tirpalai, kuriuose vandens, mineralinių medžiagų ir gliukozės santykis pritaikytas prarastiems skysčiams atkurti.

Tuo metu sportiniai gėrimai skirti kitoms situacijoms: juose gali būti elektrolitų ir angliavandenių. Tačiau kai kuriuose produktuose taip pat yra nemažai cukraus ir kalorijų. Todėl saldus sportinis gėrimas po lengvos treniruotės nebūtinai yra reikalingas pasirinkimas.

„Pirmiausia reikia įvertinti, kam produktas bus vartojamas. Sportinis gėrimas nėra tas pats, kas geriamasis rehidratacijos tirpalas, skirtas vartoti vemiant ar viduriuojant. Renkantis verta pažiūrėti, kiek produkte yra natrio, kalio, magnio ir cukraus, kokio dydžio nurodyta porcija“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Ji priduria, kad rehidratacijos tirpalo miltelius būtina skiesti tiksliai tokiu vandens kiekiu, koks nurodytas instrukcijoje. Paruošus pernelyg koncentruotą gėrimą, žmogus gaus daugiau mineralinių medžiagų, nei numatyta. Taip pat svarbu neviršyti rekomenduojamos paros dozės ar atsižvelgti į kitus vartojamus papildus.

Daugiau nebūtinai reiškia geriau

Vaistininkė pabrėžia, kad elektrolitų preparatai neturėtų būti vartojami principu „kuo daugiau, tuo geriau“. Organizmui nepalankus gali būti ne tik jų trūkumas, bet ir perteklius. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, sergantys inkstų ligomis, širdies nepakankamumu, turintys aukštą kraujospūdį ar vartojantys vaistus, veikiančius kalio, natrio bei skysčių pusiausvyrą.

„Sutrikus inkstų veiklai organizmas gali prasčiau pašalinti kalio perteklių, o per didelis natrio kiekis gali būti nepalankus kraujospūdžiui ir skatinti skysčių kaupimąsi. Tokiems žmonėms elektrolitų preparatą geriausia rinktis pasitarus su gydytoju ar vaistininku“, – pažymi L. Vanagaitė.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Romantiškiausias Lietuvos atlikėjas Igoris Jarmolenka skelbia asmeninio „Šildymo sezono“ pradžią

Jarmolenka

„Atėjo sąskaita ir vėl tau bloga? Šalta? Bet neverk, brangioji – yra kita išeitis“ – intriguoja šlagerių vicekaralius ir romantiškiausias Lietuvos atlikėjas Igoris Jarmolenka. Kol visi neramiai stebi kylančias šildymo kainas ir ieško sudėtingų energetinės krizės sprendimo strategijų, dainininkas pristato karščiausią šio rudens muzikinę provokaciją „Šildymo sezonas“. Jo žinutė slepia kai ką kur kas gilesnio: didžiausią krizę gali išspręsti tik patys žmonės, o tikroji šiluma, galinti ištirpdyti bet kokius ledus, gimsta ne katilinėse, o mūsų pačių širdyse. Kai už lango

„Auksinės krivūlės“ apdovanojimą už kultūros puoselėjimą pelnė Šilutės rajono savivaldybė

apdovanojo

Vilniuje 21-ą kartą įteikti svarbiausi savivaldos metų apdovanojimai – „Auksinių krivūlių“ statulėlės. Tradicinė Kultūros ministerijos nominacija  „Savivaldybė – kultūros puoselėtoja“ šiemet teko Šilutės rajono savivaldybei. Skelbiama, kad apdovanojimas skirtas „už požiūrį, kad kultūra yra gyvas regiono variklis, o paveldas – ne tik praeitis, bet ir moderni ateitis. Apdovanojimas įteiktas Šilutės rajono savivaldybės merui Vytautui Laurinaičiui. „Ši savivaldybė, kuriai šiandien atitenka ši nominacija, ėmėsi ilgo, bet sudėtingo kelio ne tik susitaikant, bet ir puoselėjant sudėtingą savo krašto istoriją bei skatinant jos

Dienomis laikysis keliolika laipsnių šilumos

šilumos

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Spalio 19 d., pirmadienį, dieną žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas šiaurės rytų, 7-12 m/s. Temperatūra bus 8-13 laipsnių šilumos. Spalio 20 d., antradienį, naktį kai kur truputį palis. Vėjas šiaurės rytų, rytų, 6-11 m/s. Oro temperatūra naktį bus 2-7 laipsniai šilumos, šiauriniuose rajonuose dirvos paviršiuje daug kur šalnos, 0-5 laipsniai šalčio, dieną –  10-15 laipsnių šilumos. Spalio 21 d., trečiadienį, naktį pietvakariniuose, dieną daugelyje rajonų palis. Vėjas rytų, pietryčių, naktį 6-11 m/s, dieną 9-14

Policija – apie nukentėjusius nuo sukčių

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Spalio 13 d. Šilutėje vaikinas, gim. 2002 m., feisbuke norėdamas įsigyti „Playstation 5“ konsolę į pardavėjo sąskaitą pervedė pinigus, tačiau prekės negavo. Taip prarado 260 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugpjūčio 25 d. Kintuose gyvenantis 68-erių m. vyras, „Facebook“ tinklapyje radęs skelbimą apie parduodamą nešiojamąjį generatorių, į nurodytą pardavėjo banko sąskaitą pervedė 427 eurus. Generatoriaus jam nepristatė, pinigų niekas negrąžino. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Spalio 15 d. vakare Laučių k., Šilutės sen., automobilį „Peugeot“

Taip pat skaitykite