Miško kirtimų ribojimai paukščių perėjimo laikotarpiu

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad kovo 15 d. – rugpjūčio 1 d., paukščių perėjimo laikotarpiu, draudžiamia kirsti mišką. Taip pat ir  gabenti medieną visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose. Iki paukščių perėjimo laikotarpio pradžios turi būti baigti kirtimai ir iš kirtaviečių išvežta technika.

Paukščių perėjimo laikotarpiu miško kirtimai ir medienos išvežimas iš miško draudžiami visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose: II miškų grupei priskirtuose (ekosistemų apsaugos bei rekreacijos) miškuose; III grupės (apsauginiuose) miškuose, esančiuose saugomose teritorijose; IV grupės (ūkiniuose) miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose.

Draudimas netaikomas sanitariniams žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų ir labai pažeistų medžių, kol juose neapsigyveno pavojingi kenkėjai, kirtimams. Taip pat leidžiama kirsti visų rūšių medžius, kuriuose minėti kenkėjai jau apsigyvenę, bei medynus, kuriuose einamaisiais metais dėl abiotinių veiksnių ir (ar) gaisro pažeista daugiau kaip 10 proc. medžių. Šie kirtimai turi būti vykdomi laikantis Miško kirtimų taisyklių ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių, jei saugomai teritorijai kitais teisės aktais nenustatytas kitoks sanitarinių miško kirtimų laikas.

Sanitarinių miško kirtimų laikas neribojamas vykdant aplinkos ministro nustatytas specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones.

Daugiau informacijos apie miško kirtimus ir draudimus, miško sanitarinę apsaugą rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtose atmintinėse.

Paukščių lizdaviečių apsauga

Kirtimų metu svarbu saugoti perinčius paukščius: palikti medžius su saugomų paukščių rūšių lizdais ir tokius medžius, kuriuose yra uoksų, drevių, prie jų formuoti biologinei įvairovei svarbių medžių grupes.

Miško kirtimų apribojimai aplink saugomų paukščių lizdavietes detaliai aprašyti Miško kirtimų taisyklėse. Miškų kirtimai ir medienos traukimas griežtai ribojamas kurtinių tuokvietėse. Ribojimai taikomi ir aplink kitas lizdavietes, kurios numatytos Miško kirtimų taisyklių 1 priede.

Atsakomybė

Pažeidusiems ar nesilaikantiems galiojančių reikalavimų dėl medžių kirtimo gresia administracinė atsakomybė pagal ANK 271 straipsnio 7 dalį. Medžių ir krūmų kirtimas miško žemėje ir (ar) medienos ištraukimas aplinkos ministro tvirtinamose miško kirtimų taisyklėse nustatytu draudžiamu metu užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 600 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 1 000 eurų. Nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo 500 iki 1 000 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 800 eurų iki 1 500 eurų.

Neteisėtų kirtimų atveju gali būti skiriamas nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, iškirstos medienos arba iš šios veiklos gautų pajamų, konfiskavimas.

Aplinkosaugininkai primena, kad paukščių perėjimo laikotarpiu draudžiama ne tik atlikti miško kirtimus, bet ir negalima intensyviai genėti ar kirsti saugotinų medžių ir krūmų viešuosiuose želdynuose. Išimtys galimos tais atvejais, kai saugotini medžiai kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams, eismo, skrydžių saugumui arba kai tai yra būtina remontuojant, rekonstruojant ar tiesiant naują valstybinės reikšmės kelią, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus.

Nors privatiems želdynams šis draudimas netaikomas, tačiau rekomenduojama paukščių perėjimo laikotarpiu netrikdyti paukščių, negenėti, nekirsti medžių, krūmų, arba prieš tai įsitikinti, kad juose nėra apgyvendintų lizdų.

Aplinkos apsaugos dep. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite