Prasideda akcija „Saugom ungurį“

Balandžio 1-ąją Aplinkos apsaugos departamentas pradeda akciją „Saugom ungurį“, kuri truks  iki gegužės 31-osios. Šios akcijos tikslas – užtikrinti europinių ungurių apsaugą migracijos laikotarpiu.

 

„Pavasarį vykstanti ungurių migracija ypač svarbi, nes tai pagrindinis laikotarpis, kai unguriai keliauja į savo nerštavietes. Mūsų užduotis – užtikrinti migruojančių ungurių apsaugą, todėl aktyviai tikrinsime tiek žvejus mėgėjus, tiek verslininkus. Ypatingą dėmesį skirsime toms vietoms, kur unguriai migruoja ir kur verslinė žvejyba nebevykdoma, kad nevyktų neteisėta žvejyba“, – pažymėjo Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.

M. Ramanauskienė sako, kad neretai pasitaiko atvejų, kai unguriai gaudomi neteisėtais būdais, pavyzdžiui, naudojant bučiukus. Bučiukuose radę ungurių, žvejai privalo juos nedelsdami paleisti atgal į vandens telkinį.

Departamentas aktyviai stebi internetinę erdvę, seka skelbimus ir renka informaciją apie galimus pažeidimus. Įtarus neteisėtą prekybą unguriais, atliekami kontroliniai pirkimai.

Pavasarį unguriai migruoja iš ežerų į upelius ir upes, kur tęsia savo kelionę Baltijos jūros link, todėl kontrolė vyks visuose pagrindiniuose migracijos maršrutuose.

Ungurių populiacija

Ungurių išteklių apsauga ir gausinimas yra būtini norint išsaugoti ungurių populiaciją. Nors verslinė ungurių žvejyba Lietuvoje apribota ir kasmet vykdoma įveisimo programa, ungurių populiacija vis dar nėra pakankama. Nuo 2011 m. kasmet į Lietuvos vidaus vandenis paleidžiama apie 800 000 unguriukų. Jie paskirstomi įvairiuose šalies vandens telkiniuose. Taip prisidedama prie jų populiacijos išlaikymo.

Svarbu 

Verslinė migruojančių ungurių žvejyba vidaus vandenyse galima tik aplinkos ministro įsakymu patvirtintose vietose. Nuo 2023 m. pradžios iš 45 ungurių verslinės žvejybos vietų vidaus vandenyse liko 18, o šiais metais tokių verslinės žvejybos vietų teliko 7.

Ungurių verslinė žvejyba leidžiama nuo kovo 15 d. iki gegužės 31 d.

Žvejams mėgėjams nėra nustatyto termino unguriams gaudyti. Per vieną žvejybą kiekvienas žvejys mėgėjas turi teisę sugauti ne daugiau kaip 3 ungurius.

Ungurius draudžiama gaudyti Kuršių mariose visus metus.

Už vieną neteisėtai sugautą ungurį teks atlyginti 480 eurų žuvų ištekliams padarytą žalą.

Gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį, t. y. už vieną ungurį – 1 440 eurų.

Aplinkos apsaugos dep. inf. 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite