Tag Archives: žūklė

Prasideda akcija „Saugom ungurį“

Balandžio 1-ąją Aplinkos apsaugos departamentas pradeda akciją „Saugom ungurį“, kuri truks  iki gegužės 31-osios. Šios akcijos tikslas – užtikrinti europinių ungurių apsaugą migracijos laikotarpiu.   „Pavasarį vykstanti ungurių migracija ypač svarbi, nes tai pagrindinis laikotarpis, kai unguriai keliauja į savo nerštavietes. Mūsų užduotis – užtikrinti migruojančių ungurių apsaugą, todėl aktyviai tikrinsime tiek žvejus mėgėjus, tiek verslininkus. Ypatingą dėmesį skirsime toms vietoms, kur unguriai migruoja ir kur verslinė žvejyba nebevykdoma, kad nevyktų neteisėta žvejyba“, – pažymėjo Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė

Nuo kovo 1 d. įsigaliojo draudimas žvejoti kiršlius ir sterkus

žvejams

Artėjant pavasariui kai kurių rūšių žuvys pradeda ruoštis nerštui, todėl įsigalioja jų žvejybos draudimai. Nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d. draudžiama žvejoti kiršlius, o nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. – sterkus. Iki balandžio 30 d. tęsiasi prieš mėnesį prasidėjęs draudimas žvejoti lydekas. Mokslinių tyrimų duomenimis, daugelyje Lietuvos vandens telkinių plėšriųjų žuvų ištekliai galėtų būti gausesni, jų optimalus kiekis turėtų sudaryti apie 20 proc. visos žuvų biomasės, šiuo metu jis yra mažesnis. Plėšriųjų žuvų gausumas labai

Baigėsi vėgėlių žvejyba, draudimas galios iki sausio pabaigos

Gruodžio 15 d., sekmadienį, įsigaliojo vėgėlių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki sausio 31 d. Šiais metais buvo panaikinta Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių nuostata, nustačiusi draudimų įsigaliojimo išimtis švenčių dienomis ir savaitgaliais, todėl reikėtų nepamiršti, kad visi mėgėjų žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmą, tiek paskutinę dieną. Siekiant užtikrinti neršiančių vėgėlių apsaugą, nuo gruodžio 15 d. taip pat įsigaliojo draudimas žvejoti visas žuvis Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto

Kuršių mariose 12 įmonių atsisako žvejybos kvotų

Žuvininkystės tarnybai prašymus panaikinti joms skirtas teises į žvejybos kvotas ir išregistruoti visus jų turimus žvejybos laivus iš Vidaus vandenų žvejybos laivų sąrašo pateikė 12 žvejybos įmonių ir fizinių asmenų, žvejojusių Kuršių mariose ir kai kuriuose ežeruose. Už pasitraukimą iš žvejybos verslo joms bus išmokėta beveik 3 mln. eurų išmokų. „Už pasitraukimą iš žvejybos verslo skirtos išmokos suteiks galimybę buvusioms verslinės žvejybos įmonėms pakeisti veiklą. Jos galės toliau sėkmingai teikti turizmo paslaugas ar užsiimti su mėgėjų žvejyba susijusia veikla”, –

Efektyvios žūklės sistemėlių rūšys: kaip išsirinkti labiausiai tinkamą?

Žvejyba nėra tokia paprasta veikla, kaip galėtų pasirodyti kai kuriems su ja nesusidūrusiems asmenims. Tai veikla, kurioje kiekviena detalė gali turėti įtakos laimikio dydžiui ir kiekiui. Vienas iš svarbiausių žūklės aspektų yra pasirinkti tinkamą sistemėlę. Ji padeda teisingai pristatyti masalą žuvims, taip pat padidina galimybes sugauti laimikį net itin sudėtingomis sąlygomis. Šiame straipsnyje trumpai aptarsime dažniausias žūklės sistemėles ir kada jas pasirinkti geriausia. Paternoster sistemėlė Paternoster yra viena iš populiariausių žūklės sistemėlių. Ji ypač tinka karšių, karpių ar sterkų žvejybai.

Kuršių mariose stiprinama verslinės žvejybos kontrolė

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nuo liepos 22 d. iki rugpjūčio 4 d. Kuršių mariose sustiprino verslinės žvejybos kontrolę – atliekami verslinės žvejybos įmonių patikrinimai žvejybos bei išsikrovimo vietose. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai prasidėjus žvejybai tinklais nuo liepos 22 d. iki rugpjūčio 4 d. tikrina, kaip pildomi žvejybos žurnalai, kokie yra sugaunami laimikiai, kokie naudojami žvejybos įrankiai. Svarbu Nuo liepos 16 dienos iki rugpjūčio 31 d. yra leidžiama žvejoti 70-80 mm akių dydžio statomaisiais tinklaičiais tik tamsiu paros metu, kuomet pradėti

Akcijos „Saugom lydeką“ rezultatai: nustatyta 80 šiukščių žvejybos pažeidimų

Per šių metų vasario-balandžio mėnesiais vykusią akciją „Saugom lydeką“ Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė 278 žvejybos pažeidimus, iš jų 80 – šiurkštūs. Per akcijos laikotarpį pažeidėjų padaryta žala aplinkai siekia 41 503 eurus. Daug šiurkščių pažeidimų Iš pažeidėjų paėmė 395 įrankius: 132 ne mėgėjų žvejybos, 254 – mėgėjų žvejybos ir 9 kitus įrankius. Paimtos 9 plaukiojimo priemonės, kuriomis buvo padaryti pažeidimai. Akcijos metu pareigūnai kryptingai siekė išaiškinti  daromus šiurkščius žvejybos pažeidimus, pvz., kai naudojami draudžiami žvejybos būdai ar įrankiai, žvejojama

Draudžiama žvejoti šamus, artėja vėgėlių žvejybos sezonas

Aplinkos ministerija primena, kad nuo lapkričio 1 d. draudžiama žvejoti šamus. Šis draudimas tęsis  iki balandžio 1 d. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat draudžiama gaudyti marguosius upėtakius ir sykus. Siekiant apsaugoti neršiančias lašišas, šlakius ir marguosius upėtakius, iki gruodžio 31 d. draudžiama žvejyba Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 ir 4 prieduose nurodytuose upių ruožuose, o šių taisyklių 6 priede nurodytuose Nemuno ruožuose – iki gruodžio 1 d. Paskutinį rudens mėnesį ir žiemos pradžioje, atšalus

Šilutės rajone vyras sugavo 45 kg sveriantį šamą

Birželio 20 d. vakare TV3.lt pranešė žinią apie Šilutės rajone sugautą didelį šamą. Įspūdingą laimikį, kurį galima pavadinti gyvenimo žuvimi, Vidas Rimkus sugavo nedidelėje Tenenio upėje, Šilutės r. Susiruošęs į lydekų žvejybą, vyras pasiėmė ir paprastą meškerę, su kuria net nešautų į galvą gaudyti didžiulius šamus. Kai pajuto, kad žuvis užkibo, iš karto suprato, jog tai šamas. Tik nė neįsivaizdavo, kad tokio dydžio. „Jisai prisispaudė prie dugno, kokias 5 minutes net nejudėjo iš po valties, bet jautėsi, kad žuvis guli“, –

Nuo gruodžio 15 d. draudžiama gaudyti vėgėles

Aplinkos ministerija primena, kad nuo gruodžio 15 d. įsigalioja draudimas žvejams mėgėjams gaudyti vėgėles. Vėgėlių išteklių būklė kelia susirūpinimą, todėl praėjusiais metais šių žuvų žvejybos draudimo trukmė buvo pratęsta, ir dabar jis galioja ne iki sausio 15 d., bet iki sausio 31 d. Vėgėlių žvejybos draudimo laikotarpiu, nuo gruodžio 15 d. iki sausio 31 d., taip pat draudžiama žvejoti nakties metu pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki

Žvejokime atsakingai: nespėjusias išneršti žuvis reikėtų paleisti

Pavasaris yra žuvų neršto metas, todėl žvejus mėgėjus raginame būti ypač atidžius – šiuo metu galioja nemažai konkrečių žuvų rūšių žvejybos draudimų, taikomų tam tikrą laikotarpį. Kartu atkreipiame dėmesį, kad neršto laikas gali šiek tiek pasislinkti priklausomai nuo klimato sąlygų. Todėl draudimui vos pasibaigus dar ne visos žuvys gali būti išneršusios. Jas sugavus reikėtų paleisti. Siekiant sudaryti palankesnes žvejybos sąlygas, Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse yra išimtis, numatanti, kad kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja

Baigėsi akcija „Lydeka 2022“ 

Per tris mėnesius trukusią akciją „Lydeka“ Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai surengė 782 reidus ir patikrino 7991 žvejį. Per šį laikotarpį nustatyti 499 mėgėjų žvejybos pažeidimai ir vienas verslinės žvejybos pažeidimas, iš jų šiurkštūs – 122.  Iš pažeidėjų paimti 491 įrankiai. Vienas pagrindinių akcijos „Lydeka“ tikslų buvo pažeidimų prevencija ir siekis išsaugoti kuo daugiau reproduktorių, kad lydekų ištekliai nesumažėtų. Tačiau akcijos metu aplinkosaugininkai nustatė ir neteisėtų lydekų žvejybos atvejų, kai lydekos buvo sugautos arba buvo naudojami draudžiami šiuo laikotarpiu naudoti

Žvejyba žiemą: ką reikėtų žinoti žvejams mėgėjams

Prasidėjus žiemos laikotarpiui žvejai jau gaudo pirmąsias stintas ir vis dar žvejoja vėgėles, bet svarbu nepamiršti greitai įsigaliosiančių draudimų. Be to, po truputį ant vandens telkinių storėja ledas ir žvejybai jau ruošiasi poledinės žūklės mėgėjai. Aplinkosaugininkai primena, ką reikėtų žinoti žvejams mėgėjams žvejojantiems žiemą.  Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad iki gruodžio 31 d. galioja draudimas žvejoti upėtakiniuose upeliuose, nurodytuose Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 priede, o iki gruodžio 25 d. – lašišų ir šlakių nerštui svarbiose upėse, nurodytose šių taisyklių

Nuo balandžio 20 dienos draudžiama žvejoti karšius

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad balandžio 20 d. įsigaliojo draudimas Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose žvejoti karšius (išskyrus karšių žvejybą polderiuose). Karšių žvejyba draudžiama iki gegužės 20 d. „Kaip ir kiekvienais metais, norime atkreipti žvejų dėmesį, kad balandžio 20 d. įsigaliojo draudimas žvejoti karšius. Aplinkosaugininkai ypatingą dėmesį skirs tiems ruožams, kuriuose yra pagrindinės šių žuvų nerštavietės“, – teigė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas. Pasak aplinkosaugininko, karšiai – viena gausiausių žuvų populiacijų. Tai vyraujanti Kuršių

Vilniaus elitas užsimojo išvaryti vietos žvejus iš Kuršių marių

Valdančios koalicijos sutartyje yra išskirtas atskiriems koalicijos parteriams ypatingas klausimas: „Įstatymų pakeitimai numatantys verslinės žvejybos vidaus vandenyse uždraudimą“.  Žvejams mėgėjams buvo žadama uždrausti verslinę žūklę Kuršių mariose (visuose vidaus vandenų telkiniuose, tikriausiai ir Nemune). Dabar po truputį pažadą pradedama realizuoti. Pabandysiu labai trumpai apžvelgti, ką tai reiškia mums visiems. Valstybė nesugrius, gamtai nuo to blogiau netaps, tik mes prarasime galimybę įsigyti laukinės šviežios žuvies. Dreverna, Kintai, Nida, Juodkrantė, Rusnė ir kitos Pamario gyvenvietės liks be tinklų, žvejų ir vietinio rūkyto karšio.