Kviečia fotografuoti rudenišką saugomų teritorijų kraštovaizdį

Tarptautinės kraštovaizdžio dienos proga kviečiame visą šią savaitę (spalio 21-27 d.) fotografuoti saugomų teritorijų rudeniškus kraštovaizdžius bei nuotraukas talpinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Facebook paskyroje. Išrinkę 3 gražiausias nuotraukas, jų autorius apdovanosime knygomis „Saugomas kraštovaizdis – šalies pasididžiavimas“.

Kas yra kraštovaizdis

Galbūt daug kam kyla klausimas, kas yra tas kraštovaizdis?

Paprastai tariant, tai bendras vietovės vaizdas, kurį formuoja gamtiniai ir žmogaus veiklos veiksniai. Tai tarsi mozaika, sudaryta iš įvairių elementų: reljefo, vandens telkinių, augmenijos, dirvožemio, žmonių sukurtų objektų (pastatų, kelių, laukų) ir jų tarpusavio sąveikos.

Įvardijant moksliškiau, tai žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų ir reljefo, pažemio, oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, augalijos, gyvūnų organizmų) ir/ar antrapogeninių (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų ir informacinio lauko) komponentų, susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys.

Kraštovaizdžio įvairovė

Lietuva, nors ir nedidelė šalis, pasižymi nepaprastai įvairiu kraštovaizdžiu. Didžiąją dalį Lietuvos teritorijos užima lygumos. Jos susidarė paskutinio ledynmečio metu, tirpstant ledynams. Šiose lygumose plyti dirbami laukai, miškai, pievos. Nors kalnų Lietuvoje nėra, tačiau turim daugybę kalvų ir piliakalnių.

Lietuva – tai daugybės ežerų kraštas, ypač šalies rytinėje pusėje. Upės taip pat yra svarbus Lietuvos kraštovaizdžio elementas. Ilgiausia Lietuvos upė – Nemunas. Upės formuoja slėnius, o jų deltos yra svarbios paukščių migracijos vietos.

Miškai užima didelę dalį Lietuvos teritorijos. Jie yra mūsų šalies plaučiai, svarbi buveinė daugeliui gyvūnų ir augalų rūšių. Lietuvoje vyrauja mišrieji miškai, kuriuose auga pušys, eglės, beržai, drebulės ir kiti medžiai.

Lietuvoje yra nemažai aukštapelkių ir žemapelkių. Pelkės svarbios, nes reguliuoja vandens režimą, saugo biologinę įvairovę.

Daugelį žavi Lietuvos pajūris… Tai siaura smėlio juosta, skalaujama Baltijos jūros bangų. Čia galima rasti unikalių skardžių ir didingų kopų. Kiekvienas Lietuvos kampelis pasižymi savitu grožiu ir unikalumu. Tad drąsiai galime įvardinti, kad Lietuvos kraštovaizdis yra mozaikiškas.

Kaip saugomas kraštovaizdis? Gražiausiose, vertingiausiose vietose steigiamos saugomos teritorijos (nacionaliniai parkai, regioniniai parkai, draustiniai, rezervatai…). Taip pat įgyvendinamos priemonės, skirtos mažinti neigiamą žmogaus veiklos poveikį kraštovaizdžiui, kuriami kraštovaizdžio planai, kuriuose numatomos teritorijos naudojimo priemonės, siekiant išsaugoti vertingas kraštovaizdžio savybes ir t.t.

Dalinkitės nuotraukomis

Tad per likusias šios savaitės dienas kviečiame fiksuoti jums gražiausius rudeniškus kraštovaizdžius saugomose teritorijose, o nuotraukomis dalintis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos FB paskyroje. Kaip minėjome, trijų gražiausių nuotraukų autoriai bus apdovanoti knygomis „Saugomas kraštovaizdis – šalies pasididžiavimas“.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos inf.     

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite