Akcijos „Saugom lydeką“ rezultatai: nustatyta 80 šiukščių žvejybos pažeidimų

Per šių metų vasario-balandžio mėnesiais vykusią akciją „Saugom lydeką“ Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė 278 žvejybos pažeidimus, iš jų 80 – šiurkštūs.

Per akcijos laikotarpį pažeidėjų padaryta žala aplinkai siekia 41 503 eurus.

Daug šiurkščių pažeidimų

Iš pažeidėjų paėmė 395 įrankius: 132 ne mėgėjų žvejybos, 254 – mėgėjų žvejybos ir 9 kitus įrankius. Paimtos 9 plaukiojimo priemonės, kuriomis buvo padaryti pažeidimai.

Akcijos metu pareigūnai kryptingai siekė išaiškinti  daromus šiurkščius žvejybos pažeidimus, pvz., kai naudojami draudžiami žvejybos būdai ar įrankiai, žvejojama draudžiamu laikotarpiu. Per akcijos laikotarpį išaiškinti šiurkštūs pažeidimai sudarė beveik 29 proc. visų nustatytų pažeidimų, o praėjusiais metais – beveik 17 procentų. Norėdami užkardyti pažeidimus neteisėtais žvejybos įrankiais, aplinkosaugininkai vykdė prevencinius reidus, rinko informaciją apie draudžiamus žvejybos įrankius, tikrino turgaviečių prekeivius, internetinius skelbimus.

Aplinkosaugininkai daugiausia nustatė šiurkščių neteisėtos lydekų žvejybos pažeidimų –  lydekos buvo sugautos draudžiamu laikotarpiu arba buvo naudojami šiuo laikotarpiu draudžiami žvejybos įrankiai, pvz., tinklai. Iš viso fiksuoti 57 tokie pažeidimai.

Stambiausi pažeidimai – Aukštaitijoje

Vienas didžiausių brakonieriavimo atvejų buvo nustatytas Švenčionių rajono Žeimenio ežere. Ne vieną kartą bausti už neteisėtos žvejybos pažeidimus, du asmenys vidurnaktį gaudė žuvis – po ledu pastatę net 12 statomųjų tinklų, kuriais sugavo didelį kiekį žuvų, tarp jų ir 22 lydekas ir taip padarė 5 648 eurų žalą žuvų ištekliams.

Kitas šiurkštus pažeidimas nustatytas per pasalą prie Antalieptės hidroelektrinės tvenkinio Zarasų rajone, kur du asmenys buvo pastatę 10 statomų tinklų ir jais neteisėtai sugavo šamą, vėgėlę, lyną, 2 sykus, 3 eršketus, 8 lydekas, 11 karšių, 6 kg ešerių ir 1 kg kuojų. Žala žuvų ištekliams – 5 865 eurai . Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai, paimtos žuvys, medinė irklinė valtis ir tinklai.

Akcijos metu buvo nustatyti 23 šiurkštūs žvejybos pažeidimai, kai draudžiamais žvejybos įrankiais buvo prekiaujama arba nustatytas jų laikymas. Antai Šakių rajone tikrindami įtariamą asmenį dėl neteisėtų žvejybos įrankių laikymo, jo sodybos ūkiniuose pastatuose pareigūnai rado net 20 tinklų. Bendras visų paimtų tinklų ilgis siekė per 800 metrų. Už neteisėtą šių žvejybos įrankių laikymą jam paskirta administracinė bauda.

Per šių metų akciją departamento pareigūnai surengė 347 reidus ir patikrino 2494 žvejus, tarp jų ir žvejybos įmones. Praėjusiais metais atlikti 566 reidai ir patikrinta 4814 žvejų, tarp jų ir žvejų verslininkų. Šiais metais pagausėjo šiurkščių pažeidimų. Iš nustatytų 278 pažeidimų 80 buvo šiukščių (pernai iš 399 – 66 šiurkštūs).

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai už pagalbą akcijos laikotarpiu dėkoja visiems aplinka besirūpinantiems asmenims, visuomeninėms organizacijoms ir policijos pareigūnams. Primename, kad svarbiausią informaciją žvejams mėgėjams rasite departamento parengtose žvejybos atmintinėse.

Pagal Aplinkos apsaugos departamento inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite