Investuosiantys į žemės ūkio valdas galės gauti iki 700 tūkst. eurų projektui

Lietuvos ūkininkai noriai investuoja į žemės ūkio valdas ir modernizuoja savo ūkius. Pretenduoti į šią visam šalies žemės ūkiui svarbią paramą Žemės ūkio ministerija pareiškėjus kvies nuo lapkričio 6 d. Iki naujųjų metų truksiančiam kvietimui teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano intervencinę  priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“  įgyvendinti bus skirta  80 mln. Eur, iš kurių 30 mln. Eur – lengvatinėms paskoloms.

„Žemės ūkio ministerija šiemet jau ketvirtą sykį kvies šalies žemdirbius teikti paraiškas ūkiams modernizuoti. Investicinė parama itin svarbi stiprinant ūkius, didinant viso šalies žemės ūkio  konkurencingumą, skatinat diegti inovacijas, gaminti didesnės pridėtinės vertės produktus. Už gautą investicinę paramą pareiškėjai galės įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, technologinių įrengimų, naujų transporto priemonių, skirtų žemės ūkio produktams gabenti: pienovežių, sunkvežimių ūkiniams gyvūnams vežti, transporto priemonių su temperatūriniu režimu, statyti fermas, grūdų saugojimo bokštus, susitvarkyti infrastruktūrą valdoje“, – teigia žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.

Parama investicijoms į žemės ūkio valdas yra labai populiari tarp šalies žemdirbių. Nuo 2000-ųjų iki 2021 metų iš viso pagal tokią priemonę yra suteikta daugiau kaip 1 mlrd. Eur paramos lėšų, kuriomis yra paremta daugiau kaip 3 mlrd. investicijų vertė, įskaitant ir paramos gavėjų įnašą, modernizuojant ūkius.

Ką reikia žinoti?

Pagal šią intervencinę priemonę remiami pieninės, mėsinės galvijininkystės ir kiti gyvulininkystės  bei augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės sektoriai. Parama teikiama negrąžintinos dotacijos ir (arba) lengvatinės paskolos formomis. Pareiškėjai galės teikti paramos paraišką:

  • gauti tik investicinę paramą (negrąžintiną dotaciją);
  • gauti investicinę paramą (negrąžintiną dotaciją) ir lengvatinę paskolą investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui;
  • gauti tik lengvatinę paskolą investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui.
  • Pareiškėjas galės gauti tik vieną lengvatinę paskolą. Numatyta galimybė teikti paramos paraišką su partneriu (-iais), laikantis įgyvendinimo taisyklėse nustatytų reikalavimų, kai prašoma suteikti tik investicinę paramą (negrąžintiną dotaciją).

Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui:

  • projektui negali viršyti 500 tūkst. Eur, kai teikiama investicinė (negrąžintina dotacija);
  • projektui negali viršyti 700 tūkst. Eur, kai teikiama investicinė parama (negrąžintina dotacija) ir lengvatinė paskola. Šioje paramos sumoje didžiausia leistina investicinės paramos (negrąžintinos dotacijos) suma negali viršyti 500 tūkst. Eur, didžiausia leistina lengvatinės paskolos suma negali viršyti 200 tūkst. Eur;
  • 2023-2027 metų strateginio plano laikotarpiu negali viršyti 1,2 mln. Eur, įskaitant gautą lengvatinę paskolą;

Didžiausias paramos intensyvumas remiamuose žemės ūkio sektoriuose (gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose) negali viršyti 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės (išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl  mažesnio paramos intensyvumo taikymo, kuris negali būti mažesnis kaip 20 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės).

Remiamos veiklos:

  • žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose;
  • žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimą ir realizavimą, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą.
Žemės ūkio min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite