Kinematografų ir vilniečių pamėgti sostinės dvarai puošia naujuosius pašto ženklus

Rugsėjo 15 d. Lietuvos paštas išleido dailininkės Vilijos Mačiulytės kurtus pašto ženklus „Lietuvos dvarai. Dvaro rūmai“. Pašto ženklų nominalai – po 1,20 Eur, tiražas – po 18 tūkst. vnt. Viename iš naujųjų pašto ženklų vaizduojama Verkių dvaro rytinė oficina, kitame – Trakų Vokės dvaro rūmai.

Abu sostinėje esantys dvarai yra gerai žinomi daugeliui vilniečių – šie objektai yra tapę pamėgta gyventojų laisvalaikio leidimo erdve, į kurią užsukama visais metų laikais. Vilniuje, ant stataus Neries kranto, prie Verkės upelio žiočių, išsidėstę Verkių rūmai buvo įkurti XVIII a. Juos pastatė Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis pagal Lauryno Gucevičiaus ir Martyno Knakfuso projektus.

Verkių rūmų architektūros ansamblis su šalia esančiu peizažiniu parku atspindi to meto Vidurio Europos užmiesčio teritorijų gamtos ir kultūros sandūrą. Rūmų teritorijoje yra išlikę net 15 pastatų – dvi rūmų oficinos bei tarp jų buvusių centrinių rūmų pamatai, senosios arklidės, vandens malūnas, kiti pastatai. Šiuo metu Verkių rūmų kompleksas priklauso Gamtos tyrimų centro Botanikos institutui, o į jį nevengia užsukti ir kinematografai, kuriems rūmai dažnai tampa tobula filmavimo aikštele.

Kitame pašto ženkle įamžintų Trakų Vokės dvaro rūmų sodyba formavosi XIX a., kai iš tuometinių savininkų Dombrovolskių Trakų Vokę įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius. Neorenesanso ir neoklasicizmo bruožų Trakų Vokės dvaro rūmai buvo suprojektuoti pagal Varšuvos karalių rezidencijos pavyzdį, o parkas formuotas garsaus to laikmečio prancūzų kraštovaizdžio architekto.

Trakų Vokės dvaro rūmai yra dviaukščiai, o pastato prieangis puoštas gipso skydu su Tiškevičių giminės herbu.  Kaip ir Verkių, taip ir Trakų Vokės dvarą yra pamėgę ne tik eiliniai lankytojai, bet ir kino kūrėjai – jame taipogi filmuojami įvairūs istoriniais įvykiais paremti serialai ir filmai.

Lietuvos pašto inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite