Gyventojai nepatenkinti komunalinių atliekų tvarkymu: bus keičiami paslaugos teikimo reikalavimai

Aplinkos ministerija sulaukia nemažai skundų dėl komunalinių atliekų netinkamo surinkimo, todėl parengė ir pateikė derinti Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų pakeitimus. Teisės akto projekte numatyta, kad komunalinių atliekų surinkimo konteineriai bei priėjimas prie konteinerių aikštelės turi būti pritaikyti žmonėms su negalia. Taip pat nurodoma, kokiu atstumu nuo pastato sienos su angomis (durų, langų, vėdinimo sistemų angos) ir vaikų žaidimo aikštelių turi būti įrengtos atliekų konteinerių aikštelės. Siūloma naujovė, kad atliekų tvarkytojas privalo surinkti paliktas ar išbarstytas atliekas komunalinių atliekų konteinerių aikštelės ribose ir 5 m spinduliu.

Projekte taip pat numatyta, kad didelių gabaritų atliekos ne rečiau kaip 4 kartus per metus bus surenkamos apvažiuojant – kai atliekų turėtojai reguliariai informuojami apie datą, laiką ir vietą, kada bus surenkamos didelių gabaritų atliekos. Numatyta ir biologinių atliekų rūšiavimo, jų surinkimo, konteinerių pastatymo vietų tvarka ir reikalavimai teritorijoms, kuriose biologinių atliekų surinkimas bus privalomas nuo 2024 m. sausio 1 d. Biologinių atliekų konteineriai privalės būti pastatyti urbanizuotose teritorijose, kuriose gyvena daugiau kaip 2 tūkstančiai gyventojų.

Savivaldybės būtų įpareigotos nuolat teikti gyventojams informaciją apie atskirų atliekų teisingą rūšiavimą, apipavidalinant konteinerius piktogramomis, nurodant konkrečioje savivaldybėje esančias pakuočių, tekstilės, biologinių, baldų, medienos, statybinių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, padangų, alyvos, buityje susidarančių medicininių ir pavojingųjų atliekų surinkimo vietas, atliekų tvarkytojus, jų kontaktinę informaciją ir atliekų priėmimo sąlygas.

Savivaldybės turės supažindinti atliekų turėtojus su atliekų rūšiavimo privalumais, kokia atsakomybė numatyta už neteisingai išrūšiuotas atliekas, informuoti gyventojus apie galimybę pastebėjus pažeidimus apie juos pranešti. Patikslinamas ir reikalavimas, kad atliekų tvarkytojas turės reguliariai (ne rečiau kaip kartą per ketvirtį šiltuoju metų laiku arba sutartyje su savivaldybe nustatytu dažnumu) plauti ar dezinfekuoti kolektyvinius mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir kolektyvinius biologinių atliekų surinkimo konteinerius.

Jeigu atliekų konteineriai bus nuolat perpildyti ne dėl atliekų tvarkytojo kaltės, atliekų tvarkytojas privalės siūlyti atliekų turėtojui tikslinti paslaugos teikimo sutartį arba spręsti klausimą savivaldybės ar atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus nustatyta tvarka.

Tikimasi, kad, priėmus šias pataisas, sumažės gyventojų skundų dėl per arti jų būsto statomų komunalinių atliekų konteinerių aikštelių, reguliariai perpildytų atliekų surinkimo priemonių, neleistinai paliktų atliekų, atliekų konteinerių plovimo ir dezinfekavimo.

Taip pat gyventojai turės galimybę dažniau pasinaudoti didelių gabaritų atliekų surinkimo apvažiuojant paslauga. Užtikrinus gyventojams galimybę kompostuoti biologines atliekas jų susidarymo vietoje, turėtų sumažėti mišrių komunalinių atliekų kiekis, rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą.

Pastabas ir pasiūlymus Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų pakeitimams galima teikti iki rugpjūčio 21 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite