Šilutės aplinkosaugininkams įkliuvo neteisėtai karšius gaudę asmenys

Nors nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. draudžiama žvejoti karšius visuose Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai nustatė 4 pažeidėjus.

Dar gyvybingas žuvis aplinkosaugininkai paleido į tą patį vandens telkinį, bet žala (už neteisėtai sugautą vieną karšį – 100 eurų) skaičiuojama nepriklausomai nuo jų gyvybingumo.

Du asmenys draudžiamu laikotarpiu sugavo po du karšius, todėl abu turės atlyginti po 200 eurų už žuvų ištekliams padarytą žalą. Kiti du pažeidėjai sugavo po penkis karšius – kiekvienam apskaičiuota 500 eurų žuvų ištekliams padaryta žala.

Už tokį pažeidimą numatytas žvejybos įrankių konfiskavimas ir baudos nuo 120 iki 300 eurų.

„Draudžiamuoju laikotarpiu karšiai labai kimba ir, netaikant šių draudimų, tikėtina, kad žvejai šias žuvis intensyviai gaudytų. Draudimai ir ribojimai reikalingi tam, kad žuvys galėtų sėkmingai išneršti“, – sako Šilutės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnas Audrius Jonaitis.

Jo teigimu, į Nemuno deltą atplaukia neršti didžioji dalis Kuršių marių karšių populiacijos, todėl apsauga neršto metu labai svarbi. Be to, Kuršių mariose karšių žvejybos ribojimai neršto metu taikomi ir verslinei žvejybai. Draudimo laikotarpiu sugauti gyvybingi karšiai turi būti išleidžiami atgal į vandenį telkinį.

Primenama, kad nuo gegužės 1 d. galioja draudimas žvejoti naudojant plūdrius mėgėjų žvejybos įrankius, nepritvirtintus prie meškerykočio ir kuriais žvejojama naudojant kabliuką.

Aplinkos apsaugos dep. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite