Balsavimas iš anksto savivaldybėse baigėsi: sulaukta daugiau kaip 137 tūkstančių rinkėjų

Kovo 3 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia, kad per tris išankstinio balsavimo dienas iš viso balsavo daugiau kaip 137 tūkstančiai rinkėjų.

VRK duomenimis, tai yra beveik 5,7 procento nuo bendro visų Lietuvoje balsuojančių rinkėjų skaičiaus.

Aktyviausi kol kas Neringos savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Jų balsavimo aktyvumas pasiekė beveik 29 proc. Klaipėdos miesto (3,4 proc.) rinkėjai minimi pasyviausiųjų grupėje.

Šilutės rajono savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 47 pirmininkė Loreta Pakalniškienė informavo, kad per tris išankstinio balsavimo dienas Šilutės mieste savo valią pareiškė 1711 rinkėjų, jų rajone yra 33 673. „Darbas vyko sklandžiai, skundų negavome, pažeidimų nebuvo,“ – sakė L. Pakalniškienė, pakvietusi rajono gyventojus aktyviai dalyvauti rinkimuose kovo 5 d., sekmadienį. Rinkimų apylinkės dirbs nuo 7 iki 20 val. Rinkėjas, atvykęs balsuoti, privalo pateikti asmens tapatybės dokumentą.

VRK skelbia, kad Šilutėje iki rinkimų dienos balsavo 1839 rinkėjai, specialiuose punktuose (gydymo, socialinės globos įstaigos ir kt.) – 117, iš viso – 1956 rinkėjai, tai sudaro 5,81 proc. visų rajono rinkėjų.

Pagėgių savivaldybė turi 6749 rinkėjus, jau balsavo 601 arba 8,91 proc.

Kovo 3-4 dienomis rinkimų komisijos lankys rinkėjus namuose. Balsuoti namuose gali neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės, rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.

Rinkimų dieną – kovo 5-ąją – balsuoti bet kurioje Lietuvos savivaldybėje jau nebebus galimybės, rinkėjai turės atvykti į tos savivaldybės, kurioje yra deklaravę gyvenamąją vietą iki 2023 m. sausio 4 d., rinkimų apylinkes 7-20 valandomis.

VRK primena, kad rinkėjams einant balsuoti reikia pasiimti tik asmens dokumentą.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite