Nuo balandžio 20 dienos draudžiama žvejoti karšius

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad balandžio 20 d. įsigaliojo draudimas Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose žvejoti karšius (išskyrus karšių žvejybą polderiuose). Karšių žvejyba draudžiama iki gegužės 20 d.

Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo

„Kaip ir kiekvienais metais, norime atkreipti žvejų dėmesį, kad balandžio 20 d. įsigaliojo draudimas žvejoti karšius. Aplinkosaugininkai ypatingą dėmesį skirs tiems ruožams, kuriuose yra pagrindinės šių žuvų nerštavietės“, – teigė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas.

Pasak aplinkosaugininko, karšiai – viena gausiausių žuvų populiacijų. Tai vyraujanti Kuršių marių žuvis, gausiausiai neršianti būtent Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose.

„Draudžiamuoju laikotarpiu karšiai labai kimba ir, netaikant šių draudimų, tikėtina, kad žvejai šios rūšies žuvis gausiai gaudytų. Draudimai ir ribojimai reikalingi tam, kad žuvys galėtų sėkmingai išneršti“, – teigė V. Marozas.

Draudimo laikotarpiu aplinkosaugininkai didelį dėmesį skiria būtent Nemuno deltos regioniniame parkui, šios teritorijos vandens telkiniams, organizuodami reidus tamsiuoju paros metu.

Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniai – tai visi Nemuno deltos regioniniame parke esantys vandens telkiniai, išskyrus esančius Nemuno priešakinės deltos gamtiniame rezervate, Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, Kuršių marios tarp Atmatos ir Skirvytės upių mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto, Kniaupo įlanką.

Primename, kad už žvejybą be žvejo mėgėjo kortelės yra numatyta administracinė atsakomybė – bauda nuo 90 iki 170 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu, užtraukia baudą nuo 120 iki 300 eurų su šių įrankių bei priemonių konfiskavimu.

Taip pat draudžiamuoju laikotarpiu sugavus žuvį, bus skaičiuojama gamtai padaryta žala – už kiekvieną neteisėtai sugautą karšį teks sumokėti 100 eurų. Pagavus karšį Minijos ichtiologiniame draustinyje, žala trigubinama.

Be to, aplinkosaugininkas primena, kad ir prieš pradėdami žvejoti, ir žvejodami visi žvejai privalo surinkti komunalines atliekas 5 metrų spinduliu aplink žvejybos vietą, o baigę žvejoti jas išvežti į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.

Taip pat nuo balandžio 20 d. įsigalioja draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kauno mariose.

Aplinkos apsaugos departamento inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite