71 mln. Eur numatyta juridinių asmenų saulės elektrinių įsirengimui

Nuo gruodžio 19 d. juridiniai asmenys vėl galės teikti paraiškas saulės elektrinėms iki 500 kW įsirengti. Parama galės pasinaudoti dar daugiau įmonių – tiek privačios didelės įmonės, tiek labai mažos, mažos, vidutinės įmonės, taip pat ūkininkai, atsinaujinančių išteklių energijos ir piliečių energetikos bendrijos.

Pagal pakeistas finansavimo sąlygas valstybės pagalba galės būti teikiama jau įsirengtoms elektrinėms – tinkamos finansuoti išlaidos turi būti patirtos ne anksčiau kaip nuo 2023 m. birželio 22 d. Skaičiuojama, kad iki 2026 m. įgyvendinant šią priemonę bus sukurta 170 MW saulės elektros energijos gamybos pajėgumų.

Saulės elektrinių projektams įgyvendinti iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „Naujos kartos Lietuva“ lėšų skirta 71 mln. eurų. Paramos kvietimų priemones administruos Lietuvos energetikos agentūra (LEA).

Įmonės ir ūkininkai galės gauti 35 proc. paramos intensyvumą, o bendrijos – 45 proc. Paramos intensyvumas bus skaičiuojamas nuo fiksuoto dydžio, kuris yra 1073 eurai už 1 kW įrengiamos saulės elektrinės galios. Parama bus teikiama gamintojams savo ar ūkio poreikiams ir gaminantiems vartotojams. Gamintojai gali parduoti elektrą ir vartoti savo reikmėms, o gaminantys vartotojai – tik vartoti savo poreikiams.

Netrukus taip pat bus skelbiamas kvietimas juridiniams asmenims teikti paraiškas individualiems kaupimo įrenginiams įsirengti 1 mln. Eur sumai, o Europos Komisijai pritarus – ir 24,5 mln. Eur sumai.

LEA duomenimis, šiemet saulės elektrinių leistina generuoti galia išaugo 77,3 proc., palyginus su 2023 metais. Saulės elektrinės nuo metų pradžios pagamino daugiau elektros energijos nei buvo pagaminta per 2020-2023 metus kartu sudėjus ir skirtumas vis didėja: šiemet saulės elektrinės pagamino 1,36 TWh, kai per pastaruosius ketverius metus buvo pagaminta apie 1,17 TWh elektros energijos.

Energetikos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Paukščiai grįžta namo“ – Lietuvoje tęsiama šimtametė inkilų kėlimo tradicija

inkilai

Kovo 13 d. visoje Lietuvoje vykusios šventės „Paukščiai grįžta namo“ metu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kartu su moksleiviais ir bendruomenėmis sugrįžtantiems paukščiams iškėlė apie 8 tūkst. inkilų. Renginiai vyko daugiau nei 30 vietų Lietuvoje, taip tęsiant šimtametę inkilų kėlimo tradiciją. Tradicijos ištakos – tarpukaryje Ši šventė, šiandien suburianti bendruomenes visoje Lietuvoje, prasidėjo dar tarpukariu. Apie 1923 m. prof. Tadas Ivanauskas aktyviai skatino paukščių apsaugą, rašė mokslinius ir populiariuosius straipsnius bei kvietė visuomenę prisidėti prie praktinės gamtosaugos. Viena iš tokių

Apsemti kelių ruožai

apsemti

Kovo 16 d. duomenimis, Šilutės rajone apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Nr.4213 Rusnė-Galzdonai-Plaškiai nuo 1.05 iki 5.00 km, nuo 12.98 iki 13.55 km, nuo 19.85 iki 20.25 km; kelyje Nr.4215 Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai nuo 7.25 iki 9.90 km; kelyje Nr.4216 Užliekniai-Paleičiai nuo 4.65 iki 4.80 km; kelyje Nr.4237 Sausgalviai-Žalgiriai nuo 0.70 iki 2.20 km; kelyje Nr.4243 Atmatos upės krantas-Tulkiaragė nuo 0.00 iki 2.74 km; kelyje Nr.4270 Žemaitkiemis-Vabalai nuo 5.20 iki 6.20 km ir nuo 6.30 iki 6.90 km. Ruožų, kuriuose

Glaukoma: kaip laiku pastebėti ir ką svarbu žinoti apie kompensuojamą gydymą?

glaukoma

Minėdami Pasaulinę glaukomos savaitę, siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į glaukomą – vieną klastingiausių akių ligų. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir gydymo priemonės glaukoma sergantiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Akių ligų patikra – bet kurio amžiaus pacientams Kad liga būtų diagnozuota anksti ir būtų paskirtas savalaikis gydymas, svarbu tikrintis akis, ypač vyresniame amžiuje, net jeigu nėra jokių simptomų. Didžiausią dėmesį savo akių sveikatai turėtų skirti tie žmonės, kurių šeimoje pasitaikė glaukomos

Nemuno deltoje kviečia pasigrožėti šaktarpiu 

šaktarpis

Nemuno deltos regioniniame parke ir visame pamaryje prasidėjo legendomis apipintas šaktarpio laikotarpis. „Nei ledu, nei bradu“ Šaktarpis – tai senųjų pamario krašto gyventojų sugalvotas terminas apibūdinti pavasario laikotarpį, kai šalia Nemuno žiočių esantys ištisi pamario krašto kaimai būdavo beveik visiškai atskirti nuo žemyninės dalies. Ankstyvą pavasarį ledas čia tapdavo per plonas upėms pereiti, tačiau praplaukti į žemyninę dalį taip pat dar būdavo neįmanoma (kaip sakydavo senieji gyventojai: „nei ledu, nei bradu“). Be to, kelius ir pievas čia apsemdavo ir dideli

Taip pat skaitykite