55 metų darbo stažas įvertintas Auksiniu ąžuolo lapu

Daugelį metų Šilutės urėdu buvęs Stepas Bairašauskas penktadienį minėjo savo 75 metų sukaktį. Už 55 metų darbo stažą Lietuvos valstybinių miškų sistemoje jis apdovanotas itin garbingu Auksinio ąžuolo lapo apdovanojimu. Pasveikinti jubiliato susirinko gausus būrys svečių: Šilutės rajono politikai, kolegos iš Lietuvos urėdijų, švietimo įstaigų atstovai, kiti ilgamečio urėdo kolegos, draugai.

Auksinio ąžuolo lapo apdovanojimą S. Bairašauskui įteikė Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis patarėjas Andrius Vancevičius.

Gausūs sveikinimai
Už asmeninį indėlį stiprinant Lietuvos valstybinių miškų sistemą S. Bairašauskui Auksinio ąžuolo lapo apdovanojimą įteikė Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis patarėjas Andrius Vancevičius. Apdovanojimas S. Bairašauskui skirtas laikinai Generalinio miškų urėdo pareigas ėjusio Benjamino Sakalausko teikimu.
„Nors jūs gimėte Alytaus rajone, bet visą savo gyvenimą paskyrėte Šilutės kraštui. Mes lenkiame galvą prieš tai, kad jūs įdėjote tiek pastangų ir darbo šio krašto puoselėjimui bei jo interesų gynimui. Jūsų darbai neliko pamiršti, apie tai liudija gausiai jums teikti apdovanojimai. Didžiausi linkėjimai jums nuo daugiamečio generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko, dabartinio generalinio miškų urėdo Gintaro Visalgos ir nuo manęs asmeniškai. Man teko didelė garbė dirbti su jumis“, – įteikdamas garbingą apdovanojimą kalbėjo A. Vancevičius.
Didelio Šilutės miškų urėdijos kolektyvo vardu S. Bairašauską pasveikino dabartinis urėdas Vaidas Bendaravičius, palinkėjęs savo pirmtakui geros sveikatos, energijos, džiaugsmo ir laimės.
S. Bairašauskas padėkojo visiems į jo jubiliejaus minėjimą atvykusiems svečiams: „55 darbo Lietuvos valstybinių miškų sistemoje metai pralėkė nejučiom. Iš jų – 52-eji – Šilutėje. Sutikau daug gerų žmonių, bendradarbių, kurių pagalba buvo labai reikalinga, už ją nuoširdžiai dėkoju. Pagal seną liaudies patarlę kiekvienam žmogui reikia pasodinti medį, pastatyti namą ir užauginti sūnų. Visus šiuos darbus įvykdžiau, o medį pasodinau Šilutės miškų urėdijos kieme“.

Buvusio urėdo garbei Šilutės miškų urėdijos kieme žaliuos iš gilės išaugintas ąžuoliukas.

Šilutėje – 52 metus
S. Bairašauskas yra kilęs iš Adomiškių kaimo, Alytaus r. Jis – Lietuvos miškininkų sąjungos, Lietuvos medžiotojų draugijos narys. Su žmona Diana užaugino dukrą Elvyrą ir sūnų Simą. Lietuvos žemės ūkio universitete baigė miškininkystės fakultetą. 1959 m. pradėjo dirbti girininko pavaduotoju Šakių miškų urėdijai priklausančioje Lekėčių girininkijoje. Į Šilutės kraštą S. Bairašauskas atvyko 1962 m. Per tą laiką jis ėjo girininko, Šilutės miškų pramonės vyr. inžinieriaus, urėdo pareigas. Šiuo metu S. Bairašauskas yra Šilutės miškų urėdijos atstovas spaudai.
Vadovaudamas Šilutės miškų urėdijai, S. Bairašauskas už iniciatyvią veiklą bei nuveiktus darbus ne kartą pelnė įvairiausių apdovanojimų. 2004 m. vasario 16 d. apdovanotas Lietuvos Respublikos ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, tais pačiais metais už sėkmingą bendradarbiavimą su policija, kovojant su pažeidėjais, apdovanotas Policijos departamento ženklu „Už paramą policijai“, 2009 m. Generalinė miškų urėdija skyrė apdovanojimą „Už nuopelnus Lietuvos valstybiniams miškams“. 2013 m. aplinkos ministro įsakymu S. Bairašauskui suteiktas aukščiausio laipsnio aplinkosaugininko ženklas. Tais pat metais už Lietuvos miškų puoselėjimą ir saugojimą jam įteiktas Japonijos ambasados ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fondo įsteigtas apdovanojimas – „Lietuvos šviesuoliui 2013“.
Užtraukė dainą
Žaliųjų judėjimo aktyvistai ir Kintų gyventojai S. Bairašauskui dėkingi už tvirtą pilietinę poziciją, nepritarus naftos verslui Pamaryje bei žemės ir miškų privatizavimui Nemuno deltos regioniniame parke.
„Vietoje ir akmuo apželia. Dirbant vienoje vietoje atsiranda draugų ir bendradarbių, kurie kartais ir padeda, ir pakenkia. Tą reikia suprasti ir juos atsirinkti. Kalbėdamas apie Šilutę, galiu pasakyti, kad teko dirbti gerame kolektyve, būti dalimi komandos ir pačiam ją formuoti. Vieni prie jos prisijungia, kiti laikui bėgant ją palieka. Bet tik su gera komanda pavyko nuveikti daug darbų“, – įspūdžiais po sveikinimų ceremonijos dalijosi S. Bairašauskas.
Po iškilmingos apdovanojimo bei susirinkusių svečių sveikinimo ceremonijos renginio dalyviai išėjo į kiemą apžiūrėti S. Bairašausko Šilutės miškų urėdijos kieme pasodinto ąžuoliuko. Jis per kelerius metus išaugintas iš gilės.
Garbingo jubiliejaus proga susirinkę svečiai Stepo Bairašausko garbei užtraukė lietuvių liaudies dainą „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“ ir įsiamžino bendroje nuotraukoje.

Simonas SKUTULAS

Vienas komentaras

  • martynas

    tai gal dabar buvęs urėdas grąžins prichvatizuotos Kintų prieplaukos dalį visuomenei????

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Neprašyti svečiai po kapotu: graužikai vairuotojams gali kainuoti tūkstančius

Atšilus orams ir prasidėjus išvykų į gamtą sezonui, vairuotojų tyko rizika, apie kurią dažnas nė nesusimąsto. Kol automobilis stovi sodybos kieme ar miško aikštelėje, po jo kapotu gali įsikurti nekviesti svečiai. Nors didžiausia grėsme keliuose įprasta laikyti stambius laukinius gyvūnus, draudimo ekspertai įspėja: kur kas mažesni graužikai  automobilių savininkams gali palikti tūkstantines sąskaitas. Pavojus tyko ne tik kelyje, bet ir stovėjimo aikštelėje „Dauguma vairuotojų didžiausią riziką sieja su važiavimu per miškingas vietoves, kai į kelią gali netikėtai išbėgti stirna ar

Kai sveikas gyvenimo būdas tampa našta. Specialistė vardija ženklus, kad persistengėte

vaistininkė

Sveika mityba, reguliarus judėjimas ir kokybiškas poilsis yra svarbūs gerai savijautai, tačiau specialistai pastebi, kad daliai žmonių noras gyventi sveikiau virsta kraštutinumais. Griežti mitybos planai, badavimai, organizmo valymo iššūkiai ar nuolatinis nerimas dėl kiekvieno pasirinkimo gali ne padėti, o sukelti papildomą stresą.   Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Linos Stočkutės-Plytnikės, žmonės neretai tikisi greito rezultato, todėl susižavi drastiškais sveikatingumo pažadais. Vis dėlto organizmui tokie pokyčiai gali tapti dideliu iššūkiu. „Drastiški metodai gali duoti daugiau žalos nei naudos. Staigus mitybos ar gyvenimo

Kaip apsaugoti save ir artimuosius, kai dangų skrodžia žaibai?

žaibai

Sinoptikai prognozuoja audringus ir permainingus orus. Daugelyje šalies vietų lis, vėjo gūsiai sustiprės iki 15-17 m/s, kai kur griaudės perkūnija. Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad siaučiant stipriam vėjui, nereikėtų po medžiais, elektros perdavimo bei ryšių linijomis statyti automobilių, negalima artintis prie nutrūkusių elektros laidų. Iš kiemų, balkonų į pastatų vidų reikėtų sunešti lengvai vėjo pakeliamus daiktus, sandariai uždaryti langus ir duris. Esant galimybei, apie vėją būtina informuoti savo artimus žmones, kaimynus, ypač neįgalius ar vienišus vyresnio amžiaus žmones. Pavojingiau gyvenantiems kaime

Perkūnijos jau pakeliui: kaip apsaugoti namus nuo netikėtų elektros šuolių?

žaibas

Pirmosios pavasarinės perkūnijos Lietuvoje jau girdėjosi. Tai žymi ne tik audrų sezono pradžią, bet ir laiką, kuomet namuose dažniau „sudega“ elektronika. Specialistai perspėja, kad net ir kelių sekundžių įtampos šuolis gali sugadinti televizorius, kompiuterius, šildymo sistemas ir išmaniuosius įrenginius. Kai kuriais atvejais nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių eurų. Draudikai ir elektros inžinerijos ekspertai ragina gyventojus dar prieš vasaros audras pasirūpinti tiek techninėmis apsaugos priemonėmis, tiek įvertinti būsto draudimo apsaugą. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, nors žaibo ir perkūnijos sukeltos žalos sudaro nedidelį

Taip pat skaitykite