5 priežastys mėgti melionus

Sultingi ir saldūs, minkšti ir gaivūs – tokie tad yra melionai – skanūs ir vieni, ir desertuose, ir salotose bei įvairiuose užkandžiuose. Nors juos įprasta vadinti vaisiais, vis tik melionai yra moliūginių šeimai priklausanti daržovė. Apie 90 proc., meliono vaisiaus sudaro vanduo, taip pat jame yra cukraus ir organizmui naudingo karotino, vitaminų A, C, PP, B1, B2.

Melionas yra unikalus vaisius-daržovė, nes jau nuo senų laikų žmonių vartojamas ne tik kaip maistas, bet ir kaip vaistas dėl virškinimą gerinančios ir medžiagų apykaitą greitinančios ląstelienos, folio rūgšties, kalio, magnio ir geležies.

Vertingomis medžiagomis turtingas melionas

Saldusis meliono minkštimas ne tik puikiai atgaivina, bet ir padeda išsaugoti jaunystę. Melionuose esantys vitaminai C ir E užkerta kelią kenksmingų, ląstelių žūtį sukeliančių, medžiagų susidarymui ir efektyviai saugo nuo senatvės.

Melionai ypač naudingi tiems, kurie skundžiasi nuolatiniu vidurių užkietėjimu, nes juose esanti ląsteliena laisvina vidurius ir išvalo žarnyną.

Siekiantys išsaugoti skaisčią ir lygią veido odą, į savo kasdienį maisto racioną turėtų įtraukti melionus, nes jie atgaivina veido odą. Melionai skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, tad vakare suvalgę riekelę meliono, ryte džiaugsitės gražesne veido odos spalva. Galite išbandyti ir meliono kaukę: ištepkite veidą trintu melionu, po 7–10 minučių nuplaukite vėsiu vandeniu.

Melionų minkštime yra medžiagų, stimuliuojančių serotonino (laimės hormono) sintezę, tad jei norite pakelti subjurusią nuotaiką, suvalgykite gabaliuką meliono ir netrukus blogos nuotaikos neliks nė kvapo.

Jei skundžiatės silpnais ir sunkiai augančiais plaukais, taip pat neturėtumėte atsisakyti sukrimsti meliono. Juose esantys B grupės vitaminai itin gerai veikia plaukus – šie greičiau auga, tampa tankesni ir sveikesni.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite