Trys praktiškos gudrybės, kaip mažose erdvėse sukurti patogią miego zoną

Mažų būstų paklausa Lietuvoje auga, o kartu su ja ir naujakurių dilema – kaip patogiai įtalpinti miegamojo zoną į nedidelį plotą? O ką daryti tiems, kurie savo namuose dažnai apgyvendina svečius – kaip patogiai išsimiegoti net ir svetainėje?

Į šiuos bei daugelį kitų klausimų atsako „Gintaro baldai“ interjero dizainerė Jūratė Sventickienė: ekspertė dalijasi gudrybėmis, kaip optimizuoti mažą erdvę neaukojant miego komforto.

Tinkamai atskirkite miegamojo erdvę

Šiais laikais vis daugiau žmonių net ir vieno kambario būste, bendrame studijos tipo bute, renkasi įtalpinti dvigulę lovą. Šis sprendimas kelia nemažai iššūkių – į ką atkreipti dėmesį? „Visų pirma, siūlyčiau apgalvoti, kaip atskirsite miego erdvę nuo kitų buto erdvių. Tai labai svarbu tiek namų interjerui, tiek ir privatumo bei jaukumo jausmui, kuris būtinas kokybiškam miegui. Gera žinia ta, kad galite rinktis iš skirtingų zonavimo būdų – vieni sprendimai yra įmontuojami, pavyzdžiui, aukštos lentynos ar spintos. Tokiu atveju miegamojo erdvė bus visada atskirta. Kitu atveju, pavyzdžiui, naudojant širmas ar užuolaidas, dienos metu miegamojo erdvė gali tarnauti kaip poilsio erdvė, atliekanti svetainės funkciją, o nakties metu virsti į miego zoną“, – sako J. Sventickienė.

Anot interjero dizainerės, kitas svarbus sprendimas – gerai apgalvoti, kokį lovos modelį renkatės. „Rekomenduočiau rinktis kuo paprastesnę, minimalių gabaritų lovą, turinčią mažesnį ir žemesnį galvūgalį. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad dažnai renkantis lovą ir jos dydį, nurodomi čiužinio, o ne paties karkaso ir viso baldo išmatavimai, todėl kritiškai vertinkite, ar masyvesnis baldas neužims daug vietos. Taip pat atkreipkite dėmesį į pačios lovos dizainą, ypač jeigu dienos metu lova tarnaus kaip poilsio zona. Dabar populiarios kontinentinės lovos, kurių čiužinys ir pats baldas yra tarsi vientisas, neretai jie aptraukti tuo pačiu audiniu. Tokios lovos yra labai populiarus pasirinkimas bendrose erdvėse, nes nuvilkus patalynę, baldas puikiai atrodo ir gali tarnauti kaip kušetė“, – sako „Gintaro baldų“ ekspertė.

Dėl higienos sumetimų, bendroje erdvėje esančią lovą visada rekomenduojama pakloti, ypač jeigu toje pačioje patalpoje yra virtuvė, kur daug gaminama. Todėl J. Sventickienė pataria atkreipti dėmesį į tai, kiek patogi ir erdvi patalynės dėžė.

Pasirinkite tinkamus išskleidžiamus baldus

Tačiau dvigulė lova – ne visada išeitis. Dažnu atveju jai paprasčiausiai pritrūksta vietos, o kartais svetainėje tenka miegoti šeimos nariams arba svečiams. Kaip tokiu atveju pasirinkti tinkamą miegamojo sofą? Interjero dizainerė teigia, kad toli gražu ne visi baldai bus pritaikyti miegojimui.

„Siūlyčiau atkreipti dėmesį į keletą svarbių baldo savybių. Visų pirma, išskleidę sofą apžiūrėkite, ar jos paviršiuje nėra daug dekoratyvinių įtraukimų, kurie smarkiai trikdys miego komfortą. Taip pat įvertinkite baldo kietumą, kokios spyruoklės naudojamos sofos viduje. Galiausiai, svarbus kriterijus – vienodas sėdimos ir atlošo dalies minkštumas, kad nenutiktų taip, jog išskleistos sofos pusės ženkliai skiriasi viena nuo kitos. Tačiau išskleidžiamų sofų miegui – tikrai nereikėtų bijoti. Pavyzdžiui, šiandien asortimente turime sofų-fotelių transformerių, kurie pavirsta į dvigulę lovą be jokių siūlių, nelygumų, o komfortą užtikrina kokybiškas čiužinio pagrindas iš metalinio rėmo ir grotelių. Tad pasirinkę tinkamą baldą, galite ženkliai pagerinti savo miego kokybę”, – sako „Gintaro baldų“ atstovė.

J. Sventickienė priduria, kad labai svarbu išbandyti sofos išskleidimo mechanizmą. Jis turėtų būti lengvas ir patogus, ypač jeigu planuojate ant sofos miegoti kasnakt ir kloti ją kasdien.

Antčiužinio galia – sofą paverskite į patogią lovą

Tačiau kad ir kokią sofą pasirinktumėte, labai retai ji gali prilygti miegamojo lovai su kokybišku čiužiniu. Ką daryti tokiu atveju? Šiuo metu itin populiarėja antčiužinių pasirinkimas, leidžiantis kone ant kiekvienos išskleidžiamos sofos puikiai išsimiegoti.

„Nors dalis išskleidžiamų sofų yra pakankamai patogios, didžiausias jų trūkumas – zonavimo nebuvimas. Sofų čiužiniuose dažniausiai nėra išskirtos zonos didesnį spaudimą turinčioms kūno vietoms: pečiams, klubams, keliams, kurioms labai svarbustinkamas išformavimas miegant. Todėl geriausia išeitis į pagalbą pasitelkti antčiužinį, kurį patiesę ant sofos-lovos galite ženkliai pagerinti miego komfortą. Antčiužinis išlygina sofos nelygumus ir padeda lengviau adaptuotis mūsų kūnui. Tai gali padėti išvengti situacijų, kai po nakties miego atsikeliame su maudžiančia nugara ar susuktu kaklu“, – teigia „Gintaro baldų“ čiužinių ekspertė Silvija Budrienė.

Tačiau renkantis antčiužinį labai svarbu jį išbandyti ir atsigulti, nes šiandien pasirinkimas išties didžiulis: nuo latekso iki putų poliuretano ar viskoelastių sluoksnių, kurie suteikia skirtingas funkcijas. „Antčiužinis gali išspręsti didelę dalį nepatogios sofos problemų. Jeigu norime paminkštinti sofos miegamąją dalį,rekomenduočiau atkreipti dėmesį į viskoelastinius antčiužinius, kurie sukuria apgaubimo, stabilizavimo jausmą. Jeigu mums nepatinka įdubimo jausmas, galime rinktis elastingo poliuretano gaminį. O jeigu siekiame daugiau amortizacijos, pravartu rinktis antčiužinius su latekso sluoksniu, kuris suteikia atsipalaidavimo, tarsi spyruoklių įspūdį“, – sako S. Budrienė.

Taip pat ekspertė pataria atkreipti dėmesį į viršutinį antčiužinio sluoksnį, kuris gali ne tik suteikti miego komfortą, bet ir kitų papildomų naudų. „Sofos viršutinis audinys dažniausiai nėra skirtas pastoviam miegojimui: oras necirkuliuoja tiek, kiek čiužinio užvalkale, audinys nevėdina miego metu besikaupiančios drėgmės. O štai antčiužinis padeda ne tik orui geriau cirkuliuoti, bet gali turėti ir papildomų naudų. Pavyzdžiui, šiuo metu rinkoje populiarėja antčiužiniai su spirulinos ekstrakto mikrokapsulėmis, kurių sudėtyje yra gausu vitaminų ir mineralų. Miego metu šios medžiagos išsiskiria ir gali teigiamai veikti žmogaus odą, atpalaiduoti“, – priduria ekspertė.

ELTA

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite