Pajūris ir Pamarys – Lietuvos turizmo žemėlapyje

Turizmo ir istorijos specialistai, laivininkai ir kultūros darbuotojai „Ventainės“ viloje, Ventėje, aptarė pajūrio regiono turizmo galimybes.

Turizmo plėtros instituto direktorė Rasuolė Andriulienė apžvelgė pajūrio regiono turizmo objektus. Ji papasakojo apie kiekvieno didesnio pajūrio turizmo objekto privalumus ir trūkumus. Anot jos, turime gerų galimybių plėtoti dviračių, kultūrinį, vandens bei ekologinį turizmą, tačiau negalime pasiūlyti aktyvaus poilsio žiemą, kaip Anykščiai ar Ignalina. Sezoniškumas yra viena iš turizmo organizavimo problemų, kai priimantiems turistus tenka iš kažkur kitur prasimanyti pajamų ne sezono metu.
Pamario regione turistų srautą mažina blogai išplėtota stovyklaviečių ir kempingų infrastruktūra. Pranešėja paaiškino kriterijus, pagal kuriuos turistiniai objektai gali tikėtis finansinės paramos. Tai UNESCO pripažinimas, kultūrinės vertybės statusas, išskyrimas savivaldybių strateginiuose ir bendruosiuose planuose, kiti kriterijai.
Šilutės rajono savivaldybės meras Šarūnas Laužikas kalbėjo apie regioninės galimybių studijos „Vakarų krantas“ sprendinių įtaką turizmo plėtrai. Šios studijos užduotis buvo parengti tikslingą ir ekonomiškai pagrįstą Klaipėdos regiono bevariklio, lengvojo, viešojo ir vandens transporto sistemos optimizavimo ir plėtros koncepciją. Rengiant studiją siekta sudaryti teorinį pagrindą išspręsti Klaipėdos regiono susisiekimo su Pamario ir pajūrio rekreacinėmis zonomis (Vente, Kintais, Dreverna, Svencele, Giruliais, Karkle, Palanga, Šventąja) problemas, sujungti įvairias visuomeninio transporto rūšis (oro-vandens-sausumos) į vieningą sistemą ir tuo pagerinti viso regiono pasiekiamumą.
Pranešimus skaitė LR kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė, Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius, Šilutės r. savivaldybės turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė, Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova ir kiti pranešėjai.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite