Pajūris ir Pamarys – Lietuvos turizmo žemėlapyje

Turizmo ir istorijos specialistai, laivininkai ir kultūros darbuotojai „Ventainės“ viloje, Ventėje, aptarė pajūrio regiono turizmo galimybes.

Turizmo plėtros instituto direktorė Rasuolė Andriulienė apžvelgė pajūrio regiono turizmo objektus. Ji papasakojo apie kiekvieno didesnio pajūrio turizmo objekto privalumus ir trūkumus. Anot jos, turime gerų galimybių plėtoti dviračių, kultūrinį, vandens bei ekologinį turizmą, tačiau negalime pasiūlyti aktyvaus poilsio žiemą, kaip Anykščiai ar Ignalina. Sezoniškumas yra viena iš turizmo organizavimo problemų, kai priimantiems turistus tenka iš kažkur kitur prasimanyti pajamų ne sezono metu.
Pamario regione turistų srautą mažina blogai išplėtota stovyklaviečių ir kempingų infrastruktūra. Pranešėja paaiškino kriterijus, pagal kuriuos turistiniai objektai gali tikėtis finansinės paramos. Tai UNESCO pripažinimas, kultūrinės vertybės statusas, išskyrimas savivaldybių strateginiuose ir bendruosiuose planuose, kiti kriterijai.
Šilutės rajono savivaldybės meras Šarūnas Laužikas kalbėjo apie regioninės galimybių studijos „Vakarų krantas“ sprendinių įtaką turizmo plėtrai. Šios studijos užduotis buvo parengti tikslingą ir ekonomiškai pagrįstą Klaipėdos regiono bevariklio, lengvojo, viešojo ir vandens transporto sistemos optimizavimo ir plėtros koncepciją. Rengiant studiją siekta sudaryti teorinį pagrindą išspręsti Klaipėdos regiono susisiekimo su Pamario ir pajūrio rekreacinėmis zonomis (Vente, Kintais, Dreverna, Svencele, Giruliais, Karkle, Palanga, Šventąja) problemas, sujungti įvairias visuomeninio transporto rūšis (oro-vandens-sausumos) į vieningą sistemą ir tuo pagerinti viso regiono pasiekiamumą.
Pranešimus skaitė LR kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė, Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius, Šilutės r. savivaldybės turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė, Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova ir kiti pranešėjai.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite