Kuršių marios laikoma druskėto vandens  lagūna, kurios centrinė dalis yra priklausoma nuo gėlo Nemuno upės nuotėkio, siekiančio apie 22 km³ vandens per metus. Dėl to vidutinis metinis druskingumas šioje Kuršių marių dalyje svyruoja apie 0,08 proc. Tuo tarpu šiaurinėje Kuršių marių dalyje ir Klaipėdos sąsiaurio akvatorijoje dėl Baltijos jūros druskėto vandens prietakos vidutinis metinis druskingumas svyruoja 1,77 proc., su nereguliariais galimais druskingumo svyravimais – net iki 7 proc..

2024 metų pabaigoje Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų  skyriaus specialistai, bendradarbiaudami su Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, užiksavo neįprastą reiškinį – ženklų momentinį druskingumo Kuršių mariose padidėjimą. Lapkričio pradžioje ties Vente ištirpusių druskų koncentracija siekė net 4,4 proc.

Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės Saulės Medelytės, toks druskingumas pasitaiko retai: „Per paskutinius dešimtmečius panašus reiškinys buvo užfiksuotas 1999 metų spalio mėnesį ir siekė 4,39 proc., taip pat 2013 m. rugsėjį – 3,20 proc., 2014 m. gruodį – 3,83 proc., o 2019 m. liepą – 4,15 proc.

KU mokslininkų sukurtas operacinis hidrodinaminis modelis lapkričio pirmąją savaitę taip pat prognozavo druskingumo padidėjimą. Pagal šio modelio prognozę lapkričio 3 d. druskingumas siekė iki 4,6 proc.

Tuo tarpu Agentūros automatinė stotis Juodkrantėje užfiksavo druskingumo padidėjimą iki 5,6 proc. „Nors toks druskingumas ties Juodkrante nėra neįprastas reiškinys, jis taip pat patvirtina, kad druskingo jūros vandens tikrai įtekėjo“, – sako S. Medelytė.

Specialistai spėja, kad greičiausiai, tokį įtekėjimą lėmė lapkričio pirmąją savaitę vyravę stiprūs šiaurės vakarų ir vakarų vėjai. Didesnės druskingumo koncentracijos dažniau fiksuojamos vasaros ir rudens sezonais.

Pagal Aplinkos apsaugos agentūros inf.