2023-ieji buvo treti šilčiausi metai Lietuvos stebėjimų istorijoje

2023 metai buvo gerokai šiltesni nei įprastai, o kritulių kiekis atitiko normą. Vidutinė metinė oro temperatūra 2023 m Lietuvoje buvo 8,7 °C, o tai yra 1,3 laipsnio daugiau už įprastines klimato sąlygas (1991-2020 m. vidurkį). Nors globaliai praėję metai buvo patys šilčiausi nuo tokių stebėjimų pradžios, tačiau Lietuvoje 2023-ieji papuolė į trečią poziciją. Antroje vietoje tebėra 2019-ieji (8,8 °C), o šilčiausiais išlieka 2020-ieji.

Praėjusiais metais net devyni mėnesiai buvo šiltesni, o vos trys (gegužė, liepa ir lapkritis) – truputį vėsesni už daugiametę normą. Vidutiniškai šilčiausias metų mėnuo buvo rugpjūtis (19,5 °C), o šalčiausias – vasaris (-0,2 °C). Anomalia šiluma išsiskyrė rugsėjis, kurio vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo net 16,5 °C ir jis tapo pačiu šilčiausiu rugsėjo mėnesiu mažiausiai nuo 1961 m. (kuomet pradėti modernūs ir visą šalį apimantys meteorologiniai stebėjimai).

2023 m. aukščiausia oro temperatūra buvo registruota liepos 16 d. Kalvarijoje, kai oras įkaito iki 34,9 °C, o žemiausia sausio 6 d. Zarasuose ir kovo 10 d. Molėtuose, kai atitinkamai, minimali oro temperatūra nukrito iki -19,5 ir -19,4 °C. Tai praėję metai žiemišku šalčiu nepasižymėjo, nebuvome perlipę net -20 laipsnių kartelės.

Vidutinis metinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo artimas daugiametei normai. Vidutiniškai per metus Lietuvoje iškrito 717 mm kritulių (vidutinis daugiametis vidurkis Lietuvoje yra 695 mm). Nežiūrint to, kritulių kiekis tiek imant skirtingus regionus, tiek skirtingus mėnesius pasiskirstė labai netolygiai. Skaičiuojant pagal nuokrypį nuo normos, sausiausi mėnesiai buvo gegužė ir rugsėjis, o drėgniausi – spalis ir rugpjūtis.

Dar keletas faktų apie temperatūrą

Sausio 1-ąją buvo išmatuota (+14,9 °C) pati aukščiausia oro temperatūra per visą sausio mėnesį nuo pat meteorologinių stebėjimų pradžios. Sausio 1-ąją Kybartuose oras neatšalo žemiau +10,4 °C. Tai pirmas kartas Lietuvos orų stebėjimų istorijoje, trunkančioje beveik 250 metų, kuomet žiemos mėnesiais (gruodis, sausis, vasaris) minimali paros oro temperatūra nenukrinta žemiau +10 °C.

2023 m. netgi keturis kartus fiksuoti minimalios oro temperatūros rekordai. Stiprus šaltis ore ir dirvos paviršiuje vėlyvą pavasarį pražudė nemažai lepesnių augalų. Pasitaikė atvejų, kai per naktį ledu pasidengė net gyvulių girdyklose buvęs vanduo.

Rugpjūčio 7-osios naktį registruota šilčiausia stebėjimų istorijoje tropinė naktis. Molėtuose per naktį orui atvėsti pavyko tik iki 25,1 °C. Iki tol šis rekordas priklausė Nidai (+24,4 °C, 2006-07-08). Rugsėjis Lietuvoje buvo šilčiausias per visą šalies stebėjimų istoriją. Vidutinė mėnesio oro temperatūra visoje šalyje atitiko meteorologinę vasarą. Vasara baigėsi rekordiškai vėlai, tik spalio 4-5 d.

Pagerintas pats seniausias šalies šilumos rekordas, kuris sugebėjo išsilaikyti net 131 metus. Rugsėjo 29-ąją Druskininkuose oras įkaito iki 27,2 laipsnio. Iki tol rekordas (24,9 °C) priklausė Vilniui, kuris buvo užfiksuotas 1892 m. rugsėjo 29 d.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos inf. 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite