2023-ieji buvo treti šilčiausi metai Lietuvos stebėjimų istorijoje

2023 metai buvo gerokai šiltesni nei įprastai, o kritulių kiekis atitiko normą. Vidutinė metinė oro temperatūra 2023 m Lietuvoje buvo 8,7 °C, o tai yra 1,3 laipsnio daugiau už įprastines klimato sąlygas (1991-2020 m. vidurkį). Nors globaliai praėję metai buvo patys šilčiausi nuo tokių stebėjimų pradžios, tačiau Lietuvoje 2023-ieji papuolė į trečią poziciją. Antroje vietoje tebėra 2019-ieji (8,8 °C), o šilčiausiais išlieka 2020-ieji.

Praėjusiais metais net devyni mėnesiai buvo šiltesni, o vos trys (gegužė, liepa ir lapkritis) – truputį vėsesni už daugiametę normą. Vidutiniškai šilčiausias metų mėnuo buvo rugpjūtis (19,5 °C), o šalčiausias – vasaris (-0,2 °C). Anomalia šiluma išsiskyrė rugsėjis, kurio vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo net 16,5 °C ir jis tapo pačiu šilčiausiu rugsėjo mėnesiu mažiausiai nuo 1961 m. (kuomet pradėti modernūs ir visą šalį apimantys meteorologiniai stebėjimai).

2023 m. aukščiausia oro temperatūra buvo registruota liepos 16 d. Kalvarijoje, kai oras įkaito iki 34,9 °C, o žemiausia sausio 6 d. Zarasuose ir kovo 10 d. Molėtuose, kai atitinkamai, minimali oro temperatūra nukrito iki -19,5 ir -19,4 °C. Tai praėję metai žiemišku šalčiu nepasižymėjo, nebuvome perlipę net -20 laipsnių kartelės.

Vidutinis metinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo artimas daugiametei normai. Vidutiniškai per metus Lietuvoje iškrito 717 mm kritulių (vidutinis daugiametis vidurkis Lietuvoje yra 695 mm). Nežiūrint to, kritulių kiekis tiek imant skirtingus regionus, tiek skirtingus mėnesius pasiskirstė labai netolygiai. Skaičiuojant pagal nuokrypį nuo normos, sausiausi mėnesiai buvo gegužė ir rugsėjis, o drėgniausi – spalis ir rugpjūtis.

Dar keletas faktų apie temperatūrą

Sausio 1-ąją buvo išmatuota (+14,9 °C) pati aukščiausia oro temperatūra per visą sausio mėnesį nuo pat meteorologinių stebėjimų pradžios. Sausio 1-ąją Kybartuose oras neatšalo žemiau +10,4 °C. Tai pirmas kartas Lietuvos orų stebėjimų istorijoje, trunkančioje beveik 250 metų, kuomet žiemos mėnesiais (gruodis, sausis, vasaris) minimali paros oro temperatūra nenukrinta žemiau +10 °C.

2023 m. netgi keturis kartus fiksuoti minimalios oro temperatūros rekordai. Stiprus šaltis ore ir dirvos paviršiuje vėlyvą pavasarį pražudė nemažai lepesnių augalų. Pasitaikė atvejų, kai per naktį ledu pasidengė net gyvulių girdyklose buvęs vanduo.

Rugpjūčio 7-osios naktį registruota šilčiausia stebėjimų istorijoje tropinė naktis. Molėtuose per naktį orui atvėsti pavyko tik iki 25,1 °C. Iki tol šis rekordas priklausė Nidai (+24,4 °C, 2006-07-08). Rugsėjis Lietuvoje buvo šilčiausias per visą šalies stebėjimų istoriją. Vidutinė mėnesio oro temperatūra visoje šalyje atitiko meteorologinę vasarą. Vasara baigėsi rekordiškai vėlai, tik spalio 4-5 d.

Pagerintas pats seniausias šalies šilumos rekordas, kuris sugebėjo išsilaikyti net 131 metus. Rugsėjo 29-ąją Druskininkuose oras įkaito iki 27,2 laipsnio. Iki tol rekordas (24,9 °C) priklausė Vilniui, kuris buvo užfiksuotas 1892 m. rugsėjo 29 d.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos inf. 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nuo kalniuko – tiesiai į priimamąjį. Kaip išvengti traumų mėgaujantis žiemos pramogomis?

Draudimo bendrovės BTA žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova pastebi, kad žiemos metu laisvalaikis dažnai persikelia į lauką – į kalniukus, čiuožyklas ir kiemus, todėl verta skirti šiek tiek daugiau dėmesio saugumui. „Dažniausiai nemalonios situacijos kyla visai paprastose vietose ir veiklose, pavyzdžiui, čiuožiant nuo kalniuko, kai pasitaiko didesnis greitis ar netikėtai atsiranda kliūčių. Siekiant išlikti saugiems, pakanka visai mažų dalykų – pasirinkti saugesnį kalniuką, įsitikinti, kad čiuožimo trasoje nėra kliūčių, susitarti, kad vaikai čiuožia paeiliui ir laikosi atstumo. Šiek tiek

Lietuvos bankas Sausio 13-osios proga pristatė naują monetų rinkinį

monetos

Praėjus 35 metams nuo 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių, Lietuvos bankas pristatė apyvartinių eurų numizmatinį rinkinį „Neginkluotai rezistencijai Lietuvoje 1940-1990 m.“, skirtą įamžinti dešimtmečius trukusį taikų Lietuvos žmonių pasipriešinimą okupaciniams režimams ir laisvės siekį XX amžiuje. „Šiuo monetų rinkiniu primename, kad laisvė nėra savaime suprantama. Lietuvos laisvė buvo iškovota ne tik ginklu, bet ir dvasine stiprybe, atkaklumu bei pilietine drąsa. Neginkluota rezistencija tapo pamatu nepriklausomybės atkūrimui”, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Numizmatinio rinkinio tema – neginkluota rezistencija Lietuvoje

„Regitra“ keičia automobilių registravimo mokesčius

Valstybės duomenų agentūrai paskelbus mokestinių metų vartotojų kainų indeksą, keičiasi automobilių registracijos mokesčio dydžiai. Pagal naująjį kainų indeksavimą „Regitroje“ tarifai atnaujinti ir pradėti taikyti nuo sausio 9 d. 17 val. Visas surinktas mokestis yra pervedamas į valstybės biudžetą.   Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme yra numatyta, kad mokesčio dydžiai yra indeksuojami kiekvienais metais. Tai daroma pasibaigus kalendoriniams metams, taikant indeksavimo koeficientą. Jis nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą (VKI) jį dalijant iš šimto. Pernai indekso

Ar patikrinote savo namų vaistinėlę?

vaistai

Valstybinė ligonių kasa paviešino informacija, ką verta padaryti namuose prasidėjus naujiems metams. Tiesa, tai nėra ypatingas darbas, bet, kaip teigiama, labai svarbus. Naujieji metai dažnai prasideda pažadais – daugiau judėti, sveikiau maitintis, labiau rūpintis savimi. O kodėl nepradėjus nuo paprasto, bet labai svarbaus žingsnio – namų vaistinėlės peržiūros? Kodėl tai svarbu? Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad beveik pusė vaistų pasaulyje vartojami netinkamai. Tai gali ne tik nepadėti, bet ir pakenkti sveikatai. 2024 m. Lietuvos gyventojai į vaistines grąžino net 35,5

Taip pat skaitykite