2020-aisiais – dėmesys mokyklų bendruomenėms

2020-ieji paskelbti Mokyklų bendruomenių metais. Per visus metus numatyta rengti konkursus, edukacinius festivalius, kitus renginius, skirtus šiai temai, organizuoti savivaldos mokymus mokiniams, pristatyti geriausius mokyklų pavyzdžius. Tarptautiniai tyrimai patvirtina, kad tėvų dėmesys savo vaikų mokymuisi, aktyvus dalyvavimas mokyklos gyvenime, mokytojų profesionalumas ir palankus mokyklos mikroklimatas daro lemiamą įtaką mokinių mokymosi pasiekimams. 

autor. Artūras Žukas/Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.

„Kviečiu mokyklų bendruomenes dalytis geriausiais savo veiklos pavyzdžiais, perimti kitų sėkmingą patirtį, išbandyti naujas bendradarbiavimo formas, ieškoti savitų būdų, kaip į mokyklos gyvenimą dar labiau įtraukti tėvus, vietos gyventojus. Visų bendradarbiavimas, iniciatyvumas kuria tokią mokyklos atmosferą, kurioje palankiausiomis sąlygomis bręsta asmenybė“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Pasak ministro, tėvų įsitraukimas į mokyklos veiklą prisideda prie geresnių vaiko pasiekimų. Taip pat mokinių akiračiui, būsimos profesijos pasirinkimui didelę įtaką daro ir žinomų žmonių, mokslininkų, menininkų, verslininkų, kitų profesijų atstovų dalyvavimas mokyklos veikloje.

Vyriausybės patvirtintame renginių plane numatytas festivalis savivaldybėse „Mokyklų bendruomenių atvirų durų diena“, neformaliojo vaikų švietimo finansavimo konkursas mokyklų bendruomenių iniciatyvoms įgyvendinti, nacionalinis konkursas „100 savarankiškiausių mokyklos bendruomenių“, konferencija „Tapk aktyviu mokyklos bendruomenės nariu“, įvairi edukacinė veikla per Kultūros edukacijos savaitę „Menų dūzgės“. Iniciatyviausios, išradingiausios mokyklų bendruomenės turės progos prisistatyti per pavasarį rengiamą regioninę parodą „Sužinokime. Tobulėkime. Veikime 2020“ ir per kasmetinę rudeninę parodą Vilniuje „Mokykla 2020“.

Taip pat ketinama organizuoti sveikatą stiprinančių mokyklų renginius „Kartų diena“, mokinių savivaldos kuratorių mokymus. Mokykloms bus pristatomas jaunus savanorius vienijančios Jaunimo savanoriškos tarnybos modelis, supažindinantis su savanoriškos veiklos galimybėmis.

Nuo vasario 15 d. iki kovo 15 d. bus skelbiamas Mokyklų ir vietos bendruomenių mėnuo.

Bendruomenių metams skirti renginiai apims ir užsienio lituanistines mokyklas. Numatyta remti jų veiklas, skirtas Mokyklų bendruomenių metams, šia tema mokytojams surengti kvalifikacijos tobulinimo seminarą.

Planuojama sukurti Mokyklų bendruomenių metų ženklą ir mokyklų bendruomenių metų renginių kalendorių, kuriame bus matyti visos vykdomos priemonės šalies mokyklose, savivaldybėse, įstaigose. Visus renginius koordinuos Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, renginių kalendorius bus paskelbtas centro interneto svetainėje www.lmnsc.lt.

2020-uosius Mokyklų bendruomenių metais paskelbė Seimas 2019 m. gegužės 30 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą metų minėjimo planą gruodžio pabaigoje patvirtino Vyriausybė. Mokyklų bendruomenių metų tikslas – skatinti Lietuvos visuomenę prisidėti prie palankios emocinės aplinkos kūrimo mokyklose, stiprinti mokyklų bendruomenių savarankiškumą.

2019 metų gegužės ir birželio mėn. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užsakymu Lietuvos mokyklose atlikta mokinių tėvų apklausa. 40 proc. tėvų nurodė, kad mokykla stengiasi juos įtraukti į visas mokyklos veiklas. Kas trečias tėvas (35 proc.) atsakė, kad tėvai įtraukiami priimant sprendimus dėl vaikų ugdymosi ir socialinio gyvenimo klasėse. Kas penktas tėvas akcentavo, kad tėvai nėra specialiai įtraukiami, o jų dalyvavimas mokyklose gyvenime priklauso nuo pačių motyvacijos. Kas antras tėvas didžiuosiuose miestuose, kas trečias miestelyje, kaime ir kas ketvirtas rajoniniuose miestuose pabrėžė, kad mokykloje stengiamasi įtraukti tėvus į visas mokyklos veiklas. Priimant sprendimus dėl vaikų ugdymosi ir socialinio gyvenimo klasėse tėvai labiau įtraukiami ne didmiesčių mokyklose.

Tiriant pačių tėvų iniciatyvumą, paaiškėjo, kad 35,8 proc. tėvų stengiasi įsitraukti į tas veiklas, kuriose jie jaučiasi esą reikalingi. Į įvairias veiklas labiausiai įsitraukia didmiesčiuose gyvenantys tėvai. 29,4 proc. dažniausiai jaunesnių tėvų (25–35 metų) savo iniciatyva dalyvauja priimant sprendimus dėl vaiko ugdymosi ir socialinio gyvenimo klasėse. 22,6 proc. tėvų tik ateina į tėvų susirinkimus. Kas dešimtas tėvas pageidautų aktyviau įsitraukti į mokyklos veiklas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf. 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite