2019-ieji bus pažymimi kaip Vietovardžių metai

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos pateiktą Vietovardžių metų minėjimo 2019 metais planą.

Plane numatytais visoje Lietuvoje vyksiančiais kultūriniais, edukaciniais, įamžinimo renginiais ir veiklomis, mokslinėmis konferencijomis ir seminarais, duomenų kaupimu ir sisteminimu, viešinimu ir leidyba bus pabrėžiama senųjų vietovardžių svarba, gyvenamųjų vietų vardų reikšmė puoselėjant ryšius su protėvių žeme. Taip bus akcentuojama ir senuosiuose kaimų bei vienkiemių pavadinimuose glūdinti etnologinė, lingvistinė, istorinė, kultūrinė ir kita svarbi informacija, saugotina kaip Lietuvos ir pasaulio kultūros palikimo dalis.

„Lietuvos vietovardžiai – tai atminties ir kalbos lobynas, o kartu – mūsų protėvių kūrybingumo išraiška. Praturtinkime savo dabartį, juos įamžindami ir prakalbindami naujai“, – sako kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Vykdant Vietovardžių metų minėjimo 2019 metais planą bus sukurti įvairiose šalies vietose išnykusių vietovardžių žemėlapiai, išnykę kaimai bus įamžinti pastatant ženklus, rengiamos vietovardžių rinkimo ir kraštotyros ekspedicijos, įtraukiant į jas ir mokinius bei jaunimą. Vietovardžių metams skirti renginių ciklai, dokumentų ir fotografijų parodos vyks Marijampolės, Klaipėdos, Kretingos, Panevėžio, Pasvalio, Prienų, Šilutės, Širvintų, Varėnos, Vilkaviškio rajonų ir kitose šalies savivaldybėse. Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, ant Vorutos piliakalnio surengus teatralizuotą programą numatoma pažymėti Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje išnykusius vietovardžius.

Lietuvos radijo ir televizijos interneto svetainėje šiais metais vyks gražiausio Lietuvos vietovardžio rinkimai, nacionalinis transliuotojas rengs ir savo televizijos bei radijo programose skelbs siužetus apie gražiausius šalies vietovardžius. Mokslinės konferencijos ir seminarai, skirti Vietovardžių metams, bus surengti Vilniuje, Klaipėdoje, Kretingoje, Švenčionyse.

Šiais metais taip pat numatoma parengti mokslinį tyrimą „Klaipėdos krašto istorinių vietovardžių registras ir aktualizavimas“, iliustruotą elektroninį Kelmės krašto išnykusių kaimų sąvadą, rengti Lietuvos vietovardžių išsaugojimo gaires ir Vietovardžių žodyno IV tomą. Lietuvos Respublikos adresų registro objektų interaktyviame žemėlapyje REGIA numatoma pažymėti išnykusių (istorinių) gyvenamųjų vietovių teritorijų ribas, kurios yra Adresų registro archyviniuose dokumentuose. Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo nuostatas siūloma papildyti rekomendacija suteikiamiems ar keičiamiems pavadinimams parinkti nykstančių ar išnykusių etninių vietovardžių vardus.

Kultūros ministerijos kartu su kitomis institucijomis bei organizacijomis parengtą Vietovardžių metų minėjimo 2019 metais planą įgyvendins daugiau kaip pusšimtis vykdytojų: daugelis šalies savivaldybių, jų kultūros centrai muziejai ir bibliotekos, Lietuvių kalbos institutas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Valstybinė kalbos inspekcija, Etninės kultūros globos taryba, Registrų centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto, kitos ministerijos ir institucijos.

Siekiant išsaugoti senųjų vietovardžių atminimą, 2019-ieji Vietovardžių metais yra paskelbti Seimo nutarimu.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite