Rusnė – kūrybos įkvėpimo oazė

Tapytojas prof. Linas Julijonas Jankus yra nutapęs per tūkstantį paveikslų. Jo darbai eksponuojami Lietuvos ir Rusijos muziejuose, darbų yra įsigiję privatūs kolekcininkai Lietuvoje, JAV, Izraelyje, Vokietijoje, Danijoje, Rusijoje, Islandijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje ir kitose pasaulio šalyse. Daugumą paveikslų nutapė Rusnės saloje, gėrėdamasis šviesos žaismu medžių lapijoje ant Vorusnės, Pakalnės ar kitų salos upių krantų.

Salos etnokultūros ir informacijos centro vadybininkės Sonatos Verbučianskės rankose – Egono Pėteraičio paveikslas „Senasis Rusnės tiltas“.

Pernai kartu su šalies ir užsienio profesionaliais dailininkais profesorius kūrė Rusnės saloje surengtame plenere, savo patirtimi dalijosi su jaunaisiais kūrėjais. Tapytojo darbų yra įsigiję ar gavę dovanų kai kurie Rusnės salos žmonės. Jo tapybos darbų triptikas puošia Šilutės kultūros ir pramogų centro fojė.
Salos etnokultūros ir informacijos centras saugo, puoselėja, tyrinėja, reprezentuoja ir propaguoja Pamario krašto, Rusnės salos savitą gamtą, kultūrą, žvejų kaimų architektūrinį ir urbanistinį paveldą. Pernai surengtame plenere dalyvavo gausus būrys dailininkų iš Lietuvos ir net Vokietijos. Dailininkų darbai buvo eksponuojami Laivininkų šventėje. Plenero dalyvių centrui dovanoti darbai papildė kolekciją, kuri bus eksponuojama renovuotuose Rusnės kultūros namuose. Vienas iš plenero dalyvių – Salos etnokultūros ir informacijos centro bičiulis Kurtas Boitleris (vok. Kurt Beutler) pieštuku užfiksavo Šaktarpio šventės akimirką ir piešinį padovanojo centrui. Draugystė su iš Klaipėdos krašto kilusiu, šiuo metu gyvenančiu Vokietijoje dailininku užsimezgė 2006 metais. Per tą laiką dailininkas yra padovanojęs nemažai savo kūrybos darbų.
Tautodailininkas Egontas Pėteraitis gimė Klaipėdoje, tačiau jau ketverių metukų atvyko gyventi pas savo močiutę į Rusnę. Nuo vaikystės mėgo piešti, pirmąją tapybos darbų parodą surengė Rusnėje. Jam suteiktas meno saviveiklos žymūno vardas, o 2001 metais jis pelnė premiją respublikinėje tapytojų parodoje.
Išvykęs gyventi į Vokietiją tebejaučia meilę Pamario kraštui, ypač Rusnei, kur prabėgo gražiausi kūrėjo vaikystės ir jaunystės metai. Turėdamas puikią regimąją atmintį, tapo Rusnę iš atminties, ypač mėgsta tapyti iš senų fotografijų. Apmatus būsimiems darbams pasidaro viešėdamas saloje. Salos etnokultūros ir informacijos centrui jis padovanojo savo darbą „Senasis Rusnės tiltas“, nutapytą 1991 metais.

Tokią Rusnę pamatė 2013 metais vykusiame plenere dalyvavęs dailininkas Jaunius Kaubrys.

Rusnės gyventojai gerai pamena tautodailininką Danielių Mažutį. Atsikėlęs į Rusnę iš Šilalės pamėgo Pamario kraštą. Dailę studijavęs savo menišką prigimtį išliedavo drobėje. Jis tapė aliejumi, tempera, piešė, darė spektakliams dekoracijas. Labiausiai mėgo tapyti peizažus ir natiurmortus. Kūryba suvedė su kitais Rusnės kūrėjais, bendravo su E. Pėteraičiu. Pasak D. Mažučio sūnaus Romualdo, jo peizažuose netrūko ir senų Rusnės kaimo trobelių. Tautodailininko darbų mielai įsigydavo Rusnės, Tauragės, Šilalės meno gerbėjai. D. Mažutį žavėjo A. Žmuidzinavičiaus kūryba.
Neturėjęs polinkio politikuoti, tačiau vieną skaudų Lietuvos įvykį, kai Kaune susidegino Romas Kalanta, turėjo drąsos perkelti į drobę. Darbą paliko Kaune.
Polinkį menui paveldėjo D. Mažučio dukra tautodailininkė Violeta Benetienė, stebinanti spalvingais, kruopščiai padarytais veltiniais papuošalais, įvairiais aksesuarais, rūbais. Prieš kelias dienas Salos etnokultūros ir informacijos centre atidaryta jos darbų paroda, kurioje puikuojasi jos velti margučiai ir net verbos.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą

Šventėje „Po malūno sparnais“

Liepos 6-ąją, kai viso pasaulio lietuviai ruošėsi vakare kartu giedoti Lietuvos himną, Saugose vyko tradicinė seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Viršum scenos – simboliniai malūno sparnai su ąžuolo šakų vainiku centre, prie scenos – Lietuvos vėliavos trijų spalvų popieriniai malūnėliai, besisukantys pučiant vėjeliui. Šie puošybos elementai skelbė Lietuvos valstybingumo 100 – metį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, atspindėjo šventės temą – „Po malūno sparnais“. Saugų šventė, kaip jau įprasta, turi neeilinius vedėjus – tai Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą

Šilutės medžių atnaujinimas – dar vienas neapgalvotas valdžios sprendimas?..

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos tai liečia. Šiuo atveju eilinį kartą to nebuvo padaryta, tad natūralu, jog kyla nepasitenkinimas. Manau, prieš įgyvendinant šį projektą, būtina informuoti visuomenę, – kokie darbai bus atliekami, kam to reikia ir kaip nuo to pasikeis miesto gatvių vaizdas ir kita. Tik tuomet, kai bus išklausytos gyventojų pastabos bei pasiūlymai, galima