Rusnė – kūrybos įkvėpimo oazė

Tapytojas prof. Linas Julijonas Jankus yra nutapęs per tūkstantį paveikslų. Jo darbai eksponuojami Lietuvos ir Rusijos muziejuose, darbų yra įsigiję privatūs kolekcininkai Lietuvoje, JAV, Izraelyje, Vokietijoje, Danijoje, Rusijoje, Islandijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje ir kitose pasaulio šalyse. Daugumą paveikslų nutapė Rusnės saloje, gėrėdamasis šviesos žaismu medžių lapijoje ant Vorusnės, Pakalnės ar kitų salos upių krantų.

Salos etnokultūros ir informacijos centro vadybininkės Sonatos Verbučianskės rankose – Egono Pėteraičio paveikslas „Senasis Rusnės tiltas“.

Pernai kartu su šalies ir užsienio profesionaliais dailininkais profesorius kūrė Rusnės saloje surengtame plenere, savo patirtimi dalijosi su jaunaisiais kūrėjais. Tapytojo darbų yra įsigiję ar gavę dovanų kai kurie Rusnės salos žmonės. Jo tapybos darbų triptikas puošia Šilutės kultūros ir pramogų centro fojė.
Salos etnokultūros ir informacijos centras saugo, puoselėja, tyrinėja, reprezentuoja ir propaguoja Pamario krašto, Rusnės salos savitą gamtą, kultūrą, žvejų kaimų architektūrinį ir urbanistinį paveldą. Pernai surengtame plenere dalyvavo gausus būrys dailininkų iš Lietuvos ir net Vokietijos. Dailininkų darbai buvo eksponuojami Laivininkų šventėje. Plenero dalyvių centrui dovanoti darbai papildė kolekciją, kuri bus eksponuojama renovuotuose Rusnės kultūros namuose. Vienas iš plenero dalyvių – Salos etnokultūros ir informacijos centro bičiulis Kurtas Boitleris (vok. Kurt Beutler) pieštuku užfiksavo Šaktarpio šventės akimirką ir piešinį padovanojo centrui. Draugystė su iš Klaipėdos krašto kilusiu, šiuo metu gyvenančiu Vokietijoje dailininku užsimezgė 2006 metais. Per tą laiką dailininkas yra padovanojęs nemažai savo kūrybos darbų.
Tautodailininkas Egontas Pėteraitis gimė Klaipėdoje, tačiau jau ketverių metukų atvyko gyventi pas savo močiutę į Rusnę. Nuo vaikystės mėgo piešti, pirmąją tapybos darbų parodą surengė Rusnėje. Jam suteiktas meno saviveiklos žymūno vardas, o 2001 metais jis pelnė premiją respublikinėje tapytojų parodoje.
Išvykęs gyventi į Vokietiją tebejaučia meilę Pamario kraštui, ypač Rusnei, kur prabėgo gražiausi kūrėjo vaikystės ir jaunystės metai. Turėdamas puikią regimąją atmintį, tapo Rusnę iš atminties, ypač mėgsta tapyti iš senų fotografijų. Apmatus būsimiems darbams pasidaro viešėdamas saloje. Salos etnokultūros ir informacijos centrui jis padovanojo savo darbą „Senasis Rusnės tiltas“, nutapytą 1991 metais.

Tokią Rusnę pamatė 2013 metais vykusiame plenere dalyvavęs dailininkas Jaunius Kaubrys.

Rusnės gyventojai gerai pamena tautodailininką Danielių Mažutį. Atsikėlęs į Rusnę iš Šilalės pamėgo Pamario kraštą. Dailę studijavęs savo menišką prigimtį išliedavo drobėje. Jis tapė aliejumi, tempera, piešė, darė spektakliams dekoracijas. Labiausiai mėgo tapyti peizažus ir natiurmortus. Kūryba suvedė su kitais Rusnės kūrėjais, bendravo su E. Pėteraičiu. Pasak D. Mažučio sūnaus Romualdo, jo peizažuose netrūko ir senų Rusnės kaimo trobelių. Tautodailininko darbų mielai įsigydavo Rusnės, Tauragės, Šilalės meno gerbėjai. D. Mažutį žavėjo A. Žmuidzinavičiaus kūryba.
Neturėjęs polinkio politikuoti, tačiau vieną skaudų Lietuvos įvykį, kai Kaune susidegino Romas Kalanta, turėjo drąsos perkelti į drobę. Darbą paliko Kaune.
Polinkį menui paveldėjo D. Mažučio dukra tautodailininkė Violeta Benetienė, stebinanti spalvingais, kruopščiai padarytais veltiniais papuošalais, įvairiais aksesuarais, rūbais. Prieš kelias dienas Salos etnokultūros ir informacijos centre atidaryta jos darbų paroda, kurioje puikuojasi jos velti margučiai ir net verbos.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po