Rusnė – kūrybos įkvėpimo oazė

Tapytojas prof. Linas Julijonas Jankus yra nutapęs per tūkstantį paveikslų. Jo darbai eksponuojami Lietuvos ir Rusijos muziejuose, darbų yra įsigiję privatūs kolekcininkai Lietuvoje, JAV, Izraelyje, Vokietijoje, Danijoje, Rusijoje, Islandijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje ir kitose pasaulio šalyse. Daugumą paveikslų nutapė Rusnės saloje, gėrėdamasis šviesos žaismu medžių lapijoje ant Vorusnės, Pakalnės ar kitų salos upių krantų.

Salos etnokultūros ir informacijos centro vadybininkės Sonatos Verbučianskės rankose – Egono Pėteraičio paveikslas „Senasis Rusnės tiltas“.

Pernai kartu su šalies ir užsienio profesionaliais dailininkais profesorius kūrė Rusnės saloje surengtame plenere, savo patirtimi dalijosi su jaunaisiais kūrėjais. Tapytojo darbų yra įsigiję ar gavę dovanų kai kurie Rusnės salos žmonės. Jo tapybos darbų triptikas puošia Šilutės kultūros ir pramogų centro fojė.
Salos etnokultūros ir informacijos centras saugo, puoselėja, tyrinėja, reprezentuoja ir propaguoja Pamario krašto, Rusnės salos savitą gamtą, kultūrą, žvejų kaimų architektūrinį ir urbanistinį paveldą. Pernai surengtame plenere dalyvavo gausus būrys dailininkų iš Lietuvos ir net Vokietijos. Dailininkų darbai buvo eksponuojami Laivininkų šventėje. Plenero dalyvių centrui dovanoti darbai papildė kolekciją, kuri bus eksponuojama renovuotuose Rusnės kultūros namuose. Vienas iš plenero dalyvių – Salos etnokultūros ir informacijos centro bičiulis Kurtas Boitleris (vok. Kurt Beutler) pieštuku užfiksavo Šaktarpio šventės akimirką ir piešinį padovanojo centrui. Draugystė su iš Klaipėdos krašto kilusiu, šiuo metu gyvenančiu Vokietijoje dailininku užsimezgė 2006 metais. Per tą laiką dailininkas yra padovanojęs nemažai savo kūrybos darbų.
Tautodailininkas Egontas Pėteraitis gimė Klaipėdoje, tačiau jau ketverių metukų atvyko gyventi pas savo močiutę į Rusnę. Nuo vaikystės mėgo piešti, pirmąją tapybos darbų parodą surengė Rusnėje. Jam suteiktas meno saviveiklos žymūno vardas, o 2001 metais jis pelnė premiją respublikinėje tapytojų parodoje.
Išvykęs gyventi į Vokietiją tebejaučia meilę Pamario kraštui, ypač Rusnei, kur prabėgo gražiausi kūrėjo vaikystės ir jaunystės metai. Turėdamas puikią regimąją atmintį, tapo Rusnę iš atminties, ypač mėgsta tapyti iš senų fotografijų. Apmatus būsimiems darbams pasidaro viešėdamas saloje. Salos etnokultūros ir informacijos centrui jis padovanojo savo darbą „Senasis Rusnės tiltas“, nutapytą 1991 metais.

Tokią Rusnę pamatė 2013 metais vykusiame plenere dalyvavęs dailininkas Jaunius Kaubrys.

Rusnės gyventojai gerai pamena tautodailininką Danielių Mažutį. Atsikėlęs į Rusnę iš Šilalės pamėgo Pamario kraštą. Dailę studijavęs savo menišką prigimtį išliedavo drobėje. Jis tapė aliejumi, tempera, piešė, darė spektakliams dekoracijas. Labiausiai mėgo tapyti peizažus ir natiurmortus. Kūryba suvedė su kitais Rusnės kūrėjais, bendravo su E. Pėteraičiu. Pasak D. Mažučio sūnaus Romualdo, jo peizažuose netrūko ir senų Rusnės kaimo trobelių. Tautodailininko darbų mielai įsigydavo Rusnės, Tauragės, Šilalės meno gerbėjai. D. Mažutį žavėjo A. Žmuidzinavičiaus kūryba.
Neturėjęs polinkio politikuoti, tačiau vieną skaudų Lietuvos įvykį, kai Kaune susidegino Romas Kalanta, turėjo drąsos perkelti į drobę. Darbą paliko Kaune.
Polinkį menui paveldėjo D. Mažučio dukra tautodailininkė Violeta Benetienė, stebinanti spalvingais, kruopščiai padarytais veltiniais papuošalais, įvairiais aksesuarais, rūbais. Prieš kelias dienas Salos etnokultūros ir informacijos centre atidaryta jos darbų paroda, kurioje puikuojasi jos velti margučiai ir net verbos.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien pradėjo kirsti Šilutės medžius

Pirmadienį UAB „Šilutės komunalininkas“ pradėjo kirsti abipus centrinės Lietuvininkų gatvės ekspertų pažymėtus apdžiūvusius, ligotus kirstinus medžius. Pasak komunalininkų bendrovės direktoriaus Audriaus Benkunsko, bus nukirstas 121 medis, kuriuos nurodė ekspertė iš Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Dr. Lina Straigytė. „Dirba viena brigada. Darbai nebus forsuojami, kad nesitrikdytų eismas centrine Šilutės gatve. Užtruksime gal mėnesį laiko“,  – „Pamariui“ telefonu sakė UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas. Medžius bus pradėta atsodinti spalio pabaigoje. Tai darys UAB „Klaipėdos želdiniai“. Nukirstų Šilutės medžių mediena vežama į

Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!” Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų. Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir

Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą

Kreipdamasis į susirinkusius žmones Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus sakė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams. „Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame