Rusnė – kūrybos įkvėpimo oazė

Tapytojas prof. Linas Julijonas Jankus yra nutapęs per tūkstantį paveikslų. Jo darbai eksponuojami Lietuvos ir Rusijos muziejuose, darbų yra įsigiję privatūs kolekcininkai Lietuvoje, JAV, Izraelyje, Vokietijoje, Danijoje, Rusijoje, Islandijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje ir kitose pasaulio šalyse. Daugumą paveikslų nutapė Rusnės saloje, gėrėdamasis šviesos žaismu medžių lapijoje ant Vorusnės, Pakalnės ar kitų salos upių krantų.

Salos etnokultūros ir informacijos centro vadybininkės Sonatos Verbučianskės rankose – Egono Pėteraičio paveikslas „Senasis Rusnės tiltas“.

Pernai kartu su šalies ir užsienio profesionaliais dailininkais profesorius kūrė Rusnės saloje surengtame plenere, savo patirtimi dalijosi su jaunaisiais kūrėjais. Tapytojo darbų yra įsigiję ar gavę dovanų kai kurie Rusnės salos žmonės. Jo tapybos darbų triptikas puošia Šilutės kultūros ir pramogų centro fojė.
Salos etnokultūros ir informacijos centras saugo, puoselėja, tyrinėja, reprezentuoja ir propaguoja Pamario krašto, Rusnės salos savitą gamtą, kultūrą, žvejų kaimų architektūrinį ir urbanistinį paveldą. Pernai surengtame plenere dalyvavo gausus būrys dailininkų iš Lietuvos ir net Vokietijos. Dailininkų darbai buvo eksponuojami Laivininkų šventėje. Plenero dalyvių centrui dovanoti darbai papildė kolekciją, kuri bus eksponuojama renovuotuose Rusnės kultūros namuose. Vienas iš plenero dalyvių – Salos etnokultūros ir informacijos centro bičiulis Kurtas Boitleris (vok. Kurt Beutler) pieštuku užfiksavo Šaktarpio šventės akimirką ir piešinį padovanojo centrui. Draugystė su iš Klaipėdos krašto kilusiu, šiuo metu gyvenančiu Vokietijoje dailininku užsimezgė 2006 metais. Per tą laiką dailininkas yra padovanojęs nemažai savo kūrybos darbų.
Tautodailininkas Egontas Pėteraitis gimė Klaipėdoje, tačiau jau ketverių metukų atvyko gyventi pas savo močiutę į Rusnę. Nuo vaikystės mėgo piešti, pirmąją tapybos darbų parodą surengė Rusnėje. Jam suteiktas meno saviveiklos žymūno vardas, o 2001 metais jis pelnė premiją respublikinėje tapytojų parodoje.
Išvykęs gyventi į Vokietiją tebejaučia meilę Pamario kraštui, ypač Rusnei, kur prabėgo gražiausi kūrėjo vaikystės ir jaunystės metai. Turėdamas puikią regimąją atmintį, tapo Rusnę iš atminties, ypač mėgsta tapyti iš senų fotografijų. Apmatus būsimiems darbams pasidaro viešėdamas saloje. Salos etnokultūros ir informacijos centrui jis padovanojo savo darbą „Senasis Rusnės tiltas“, nutapytą 1991 metais.

Tokią Rusnę pamatė 2013 metais vykusiame plenere dalyvavęs dailininkas Jaunius Kaubrys.

Rusnės gyventojai gerai pamena tautodailininką Danielių Mažutį. Atsikėlęs į Rusnę iš Šilalės pamėgo Pamario kraštą. Dailę studijavęs savo menišką prigimtį išliedavo drobėje. Jis tapė aliejumi, tempera, piešė, darė spektakliams dekoracijas. Labiausiai mėgo tapyti peizažus ir natiurmortus. Kūryba suvedė su kitais Rusnės kūrėjais, bendravo su E. Pėteraičiu. Pasak D. Mažučio sūnaus Romualdo, jo peizažuose netrūko ir senų Rusnės kaimo trobelių. Tautodailininko darbų mielai įsigydavo Rusnės, Tauragės, Šilalės meno gerbėjai. D. Mažutį žavėjo A. Žmuidzinavičiaus kūryba.
Neturėjęs polinkio politikuoti, tačiau vieną skaudų Lietuvos įvykį, kai Kaune susidegino Romas Kalanta, turėjo drąsos perkelti į drobę. Darbą paliko Kaune.
Polinkį menui paveldėjo D. Mažučio dukra tautodailininkė Violeta Benetienė, stebinanti spalvingais, kruopščiai padarytais veltiniais papuošalais, įvairiais aksesuarais, rūbais. Prieš kelias dienas Salos etnokultūros ir informacijos centre atidaryta jos darbų paroda, kurioje puikuojasi jos velti margučiai ir net verbos.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite