Rusnė – kūrybos įkvėpimo oazė

Tapytojas prof. Linas Julijonas Jankus yra nutapęs per tūkstantį paveikslų. Jo darbai eksponuojami Lietuvos ir Rusijos muziejuose, darbų yra įsigiję privatūs kolekcininkai Lietuvoje, JAV, Izraelyje, Vokietijoje, Danijoje, Rusijoje, Islandijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje ir kitose pasaulio šalyse. Daugumą paveikslų nutapė Rusnės saloje, gėrėdamasis šviesos žaismu medžių lapijoje ant Vorusnės, Pakalnės ar kitų salos upių krantų.

Salos etnokultūros ir informacijos centro vadybininkės Sonatos Verbučianskės rankose – Egono Pėteraičio paveikslas „Senasis Rusnės tiltas“.

Pernai kartu su šalies ir užsienio profesionaliais dailininkais profesorius kūrė Rusnės saloje surengtame plenere, savo patirtimi dalijosi su jaunaisiais kūrėjais. Tapytojo darbų yra įsigiję ar gavę dovanų kai kurie Rusnės salos žmonės. Jo tapybos darbų triptikas puošia Šilutės kultūros ir pramogų centro fojė.
Salos etnokultūros ir informacijos centras saugo, puoselėja, tyrinėja, reprezentuoja ir propaguoja Pamario krašto, Rusnės salos savitą gamtą, kultūrą, žvejų kaimų architektūrinį ir urbanistinį paveldą. Pernai surengtame plenere dalyvavo gausus būrys dailininkų iš Lietuvos ir net Vokietijos. Dailininkų darbai buvo eksponuojami Laivininkų šventėje. Plenero dalyvių centrui dovanoti darbai papildė kolekciją, kuri bus eksponuojama renovuotuose Rusnės kultūros namuose. Vienas iš plenero dalyvių – Salos etnokultūros ir informacijos centro bičiulis Kurtas Boitleris (vok. Kurt Beutler) pieštuku užfiksavo Šaktarpio šventės akimirką ir piešinį padovanojo centrui. Draugystė su iš Klaipėdos krašto kilusiu, šiuo metu gyvenančiu Vokietijoje dailininku užsimezgė 2006 metais. Per tą laiką dailininkas yra padovanojęs nemažai savo kūrybos darbų.
Tautodailininkas Egontas Pėteraitis gimė Klaipėdoje, tačiau jau ketverių metukų atvyko gyventi pas savo močiutę į Rusnę. Nuo vaikystės mėgo piešti, pirmąją tapybos darbų parodą surengė Rusnėje. Jam suteiktas meno saviveiklos žymūno vardas, o 2001 metais jis pelnė premiją respublikinėje tapytojų parodoje.
Išvykęs gyventi į Vokietiją tebejaučia meilę Pamario kraštui, ypač Rusnei, kur prabėgo gražiausi kūrėjo vaikystės ir jaunystės metai. Turėdamas puikią regimąją atmintį, tapo Rusnę iš atminties, ypač mėgsta tapyti iš senų fotografijų. Apmatus būsimiems darbams pasidaro viešėdamas saloje. Salos etnokultūros ir informacijos centrui jis padovanojo savo darbą „Senasis Rusnės tiltas“, nutapytą 1991 metais.

Tokią Rusnę pamatė 2013 metais vykusiame plenere dalyvavęs dailininkas Jaunius Kaubrys.

Rusnės gyventojai gerai pamena tautodailininką Danielių Mažutį. Atsikėlęs į Rusnę iš Šilalės pamėgo Pamario kraštą. Dailę studijavęs savo menišką prigimtį išliedavo drobėje. Jis tapė aliejumi, tempera, piešė, darė spektakliams dekoracijas. Labiausiai mėgo tapyti peizažus ir natiurmortus. Kūryba suvedė su kitais Rusnės kūrėjais, bendravo su E. Pėteraičiu. Pasak D. Mažučio sūnaus Romualdo, jo peizažuose netrūko ir senų Rusnės kaimo trobelių. Tautodailininko darbų mielai įsigydavo Rusnės, Tauragės, Šilalės meno gerbėjai. D. Mažutį žavėjo A. Žmuidzinavičiaus kūryba.
Neturėjęs polinkio politikuoti, tačiau vieną skaudų Lietuvos įvykį, kai Kaune susidegino Romas Kalanta, turėjo drąsos perkelti į drobę. Darbą paliko Kaune.
Polinkį menui paveldėjo D. Mažučio dukra tautodailininkė Violeta Benetienė, stebinanti spalvingais, kruopščiai padarytais veltiniais papuošalais, įvairiais aksesuarais, rūbais. Prieš kelias dienas Salos etnokultūros ir informacijos centre atidaryta jos darbų paroda, kurioje puikuojasi jos velti margučiai ir net verbos.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite