Aplinkos ministras patvirtino Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų skyrimą žuvų veisimui. Šiemet skirta 300 tūkst. eurų. Tai maždaug 50 tūkst. eurų daugiau nei ankstesniais metais.

Žuvivaisai skiriamos lėšos naudojamos žuvims veisti tik valstybiniuose neišnuomotuose vandens telkiniuose. Išnuomotuose vandens telkiniuose žuvų ištekliais rūpinasi jų nuomininkai pagal 10 metų galiojančius žuvų veisimo planus.

Siekiant išlaikyti pakankamą plėšrių žuvų kiekį vandens telkiniuose, daugiausiai įveisiama lydekų, kurias dažnai žvejoja žvejai mėgėjai. Pernai už Aplinkos ministerijos skirtas lėšas įveista daugiau nei 100 tūkst. šiųmečių lydekų, taip pat baltųjų amūrų ir margųjų plačiakakčių. Jų paleista  38 valstybiniuose vandens telkiniuose, nurodytuose Žuvų ir vėžių veisimo 2025 metų plane. Šiais metais šis skaičius turėtų būti dar didesnis.

Plėšriųjų žuvų gausa ypač svarbi vandens telkiniuose, kurių ekologinė būklė dėl praeityje buvusios taršos turėtų būti gerinama. Tokiais atvejais taikomos mokslinių tyrimų rekomendacijomis pagrįstos biomanipuliacijos priemonės, kurių įgyvendinimo metu padidinamas plėšriųjų žuvų kiekis, o karpinių žuvų sumažinama. Atitinkamos reguliavimo priemonės nustatytos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 7 priede nurodytuose vandens telkiniuose, kuriuose plėšriųjų žuvų žvejyba ribojama. Juose leidžiama žvejoti tik dirbtiniais masalais, naudojant vieną žvejybos įrankį, draudžiama gaudyti mažesnes nei 65 cm ir didesnes nei 90 cm lydekas ir sterkus, o karpines žuvis leidžiama žvejoti nemokamai.

Plėšriųjų žuvų kiekis dar labiau padidinamas įveisiant lydekų. Norint efektyviai kontroliuoti planktofaginių ir bentofaginių žuvų gausą, plėšrūnų biomasė turėtų sudaryti bent 25 proc. bendros visų žuvų biomasės.

Vandens telkiniams užšalus, žuvų veisimas sustabdomas. Šie darbai prasidės nutirpus ledui ir įsibėgėjus pavasariui. Intensyviausiai žuvys  veisiamos rudenį. Siekiant, kad visi norintys galėtų susipažinti su įžuvinimo planais, gauti tikslią informaciją ir dalyvauti išleidžiant žuvis, sukurtas Biologinės įvairovės informacinės sistemos modulis https://zuvys.biip.lt/izuvinimas/.  Šioje informacinėje sistemoje pateikiami duomenys apie jau atliktus žuvų veisimo darbus, žemėlapyje galima matyti valstybės institucijų ir žvejybos plotų naudotojų atlikto žuvinimo rezultatus. Ten nurodoma planuojamų įžuvinimų data, laikas ir vieta.

Aplinkos min. inf.