Tag Archives: žuvys

Pernai į neišnuomotus vandens telkinius paleista per 14 milijonų žuvų jauniklių

žuvų

Siekiant atkurti ir gausinti įvairias žuvų rūšis, Žuvininkystės tarnyba kasmet į neišnuomotus vandens telkinius įveisia milijonus žuvų jauniklių. 2024 m. metais į Lietuvos upes, ežerus ir tvenkinius išleista 14,08 mln. vnt. dirbtiniu būdu išveistų ir paaugintų žuvelių. Daug dėmesio lašišoms Siekiant sustiprinti vertingų žuvų populiaciją, užtikrinti bioįvairovę valstybiniu mastu, Žuvininkystės tarnyba tęsia unikalių projektų įgyvendinimą, kurie netolimoje ateityje leis padidinti įveisiamų, ypač retų, nykstančių ir plėšriųjų žuvų kiekius. Atkuriant žuvų išteklius didelis dėmesys skiriamas lašišinių šeimos žuvims – lašišoms, šlakiams

Atkuriama reta žuvų rūšis

Nemuno deltos regioninis parkas pasižymi ne tik paukščių gausa. Šio parko vandenyse gausu ir įvairiausių rūšių žuvų. Įdomu, kad čia atkuriama išnykusi Baltijos regione žuvų rūšis – aštriašnipis eršketas. Pasak Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos ekologo Erlando Paplauskio, rūšys gamtoje išnaikinamos greitai, o atkūrimas reikalauja daug pastangų ir lėšų. Aštriašnipis eršketas neseniai dar buvo įprasta mūsų vandenų (Baltijos ir didžiųjų upių) žuvis, užauganti iki 100 kg per 15-20 metų. Tačiau galbūt dėl verslinės žuvininkystės šį rūšis buvo sunaikinta. Paskutinį kartą

Pernai į vandens telkinius išleista beveik 13 milijonų įvairių rūšių žuvų

Praėjusiais metais, vadovaujantis Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2022 m. planu, į Lietuvos upes, ežerus ir tvenkinius įžuvinta 12 885,214 tūkst. vnt. įvairių rūšių žuvų jauniklių. Įveisė plėšriųjų žuvų Vandens telkiniai gausiai praturtinti plėšriomis žuvys. Jos sudarė apie 80-85 proc. viso įžuvinimui skirto žuvų kiekio. Kita dalis išleistų žuvų – saugomos ir retos rūšys: aštriašnipiai eršketai, ūsoriai, skersnukiai ir ežeriniai sykai. Po ilgos pertraukos žuvivaisos specialistams sėkmingai pavyko išveisti ir į mokslininkų rekomenduojamus vandens telkinius įvėžinti 2

Šiemet į ežerus, upes ir tvenkinius išleista per 12 mln. įvairių rūšių žuvų

Į Lietuvos ežerus, upes ir tvenkinius per pirmąjį šių metų pusmetį paleista daugiau kaip 12 milijonų vienetų  įvairių rūšių žuvų mailiaus. Ketvirtadalis šių žuvų yra saugomos, retos ir įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Kita dalis – žvejų labai mėgstamos plėšriosios žuvys, kurių poreikis vis didėja. Daugiausia žuvų jauniklių paleista pietų ir rytų Lietuvoje. Rūpinasi žuvivaisos padaliniai Žuvų išteklių atkūrimo ir gausinimo valstybiniuose vandens telkiniuose darbus vykdo Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tarnybos Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus darbuotojai ir žuvivaisos

Skaitytojo nuomone, opokos karjero paslapčių dar liko

Vakar paskelbus reportažą „Atidengtos opokos karjero paslaptys…“, gavome skaitytojo atsiliepimą ir echoloto rodmenų nuotraukų. Kostas Maziliauskas rašo:   „Siunčiu keletą echoloto nuotraukų, viena iš jų daryta 2021-10-31. Vandens gylis jau tada maksimaliai buvo 2,5 m. Žiūrint pagal platų sonaro skenavimo diapazoną, žuvies tiesiog pilna, visi tie geltoni taškai  bei brūkšneliai yra žuvys. Pasirinkus siaurą diapazoną, žuvies taipogi daug. Sekanti echoloto nuotrauka daryta daug anksčiau,  2019-06-23, kuomet plaukiodavau su valtimi. Tada rasdavau labai didelius žuvų būrius. Akivaizdu, kad žuvis „emigravo“ iš

Privalu užtikrinti sąlygas žuvims neršti ir migruoti

Balandžio  1 d. prasidėjo trijų mėnesių žuvų neršto ir migracijos laikotarpis (iki birželio 30 d.). Jo metu turi būti sudarytos kuo palankesnės sąlygos žuvims sėkmingai pasiekti nerštavietes ir išneršti. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas akcentuoja, kad  Tvenkinių naudojimo ir priežiūros taisyklės įpareigoja žuvų neršto ir migracijos laikotarpiu užtikrinti, kad būtų atidarytos ir veiktų žuvų pralaidos, o vandens lygis tvenkiniuose būtų kuo stabilesnis. Aplinkosaugininkai šiuo laikotarpiu itin atidžiai kontroliuos hidroelektrines, tikrins, ar jose įrengtos veiksmingos žuvų apsaugos priemonės.