Žiema – vaikų ligų sezonas: kaip padėti mažiesiems kovoti su virusais?

Šaltasis sezonas kasmet tampa išbandymu tėvams, auginantiems mažus vaikus. Virusai ir peršalimo ligos plinta darželiuose, mokyklose ir būreliuose, todėl sergamumas šiuo periodu išauga. Naujos apklausos duomenimis, daugiau nei 50 proc. tėvų teigia, kad jų vaikai žiemą serga bent kartą ar du per sezoną. Šeimos gydytojai primena – imuniteto stiprinimas yra tęstinis procesas. Jam svarbus tiek mitybos ir gyvenimo būdo, tiek maisto papildų balansas.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenys atskleidžia, kad 56 proc. atžalų turinčių respondentų susiduria su vaikų susirgimais kartą ar du per sezoną, o dar ketvirtadalis teigia, kad ligos kartojasi kas 1-2 mėnesius.

„Tyrimas atskleidžia, kad vaikų sirgimai žiemą daugeliui šeimų kartojasi kasmet. Todėl imuniteto stiprinimas neturėtų būti siejamas tik su ligos laikotarpiu. Tai procesas, kuriam svarbūs nuoseklūs sprendimai ir kasdieniai sveikatos įpročiai visais metų laikais“, – sako „Möller‘s“ prekės ženklą valdančios bendrovės „Orkla Care“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Baltijos šalims Rūta Lajauskienė.

Apklausos duomenimis, dažniau vaikai serga – kas 1-2 mėnesius – didmiesčių gyventojai, kur vaikai įprastai lankosi didesniuose kolektyvuose

Virusiniai susirgimai – imuninės sistemos brandos dalis

Kauno diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Renida Liutkuvienė pastebi, kad virusiniai susirgimai ankstyvame amžiuje yra normali imuninės sistemos brandos dalis. Tad, jei vaikas žiemos metu serga kartą ar kelis, stipriai nerimauti nevertėtų.

„Pirmieji dveji-šešeri vaiko gyvenimo metai yra intensyvios imuninės sistemos brandos laikotarpis. Vaikas susiduria su daugybe naujų virusų ir bakterijų, ypač pradėjęs lankyti darželį. Tokiu būdu formuojasi balansas tarp organizmo kovos su alergijomis bei jo gebėjimo atsilaikyti prieš bakterijas ir virusus“, – kalba R. Liutkuvienė.

Pasak jos, vaikų imuniteto stiprumą lemia ne vien genetika. Svarbu fizinis bei socialinis aktyvumas, mitybos ypatumai, miego režimas, streso lygis, taip pat kolektyvinio imuniteto lygis dėl visuomenės vakcinacijos.

„Nusilpusį imunitetą dažniausiai rodo dažnai pasikartojančios ligos. Jei virusinės infekcijos kartojasi dažniau nei 6-8 kartus per metus, jos užsitęsia ir komplikuojasi. Prireikia gydymo antibiotikais, su šeimos gydytoju verta aptarti tolesnį vaiko stebėjimą. Įprastai tiriama, ar nėra lėtinės infekcijos židinių, alergijų, imunodeficitinių būklių ar įgimtų ligų, kurios lemia dažną sirgimą“, – sako R. Liutkuvienė.

Pataria nepamiršti maisto papildų

Nors subalansuota mityba yra geros savijautos pagrindas, žiemą vaikams rekomenduojama papildomai vartoti maisto papildus.

„Jeigu vaiko mityba racionali ir įvairi – gausi daržovių, uogų, vaisių, mėsos, žuvies, pieno, viso grūdo produktų – papildomai šaltuoju metų laiku reikėtų duoti vitamino D ar žuvų taukų. Vasarą, kai vaikas daug laiko praleidžia lauke, vitamino D natūraliai gaunama daugiau, todėl galima daryti jo vartojimo pertrauką“, – komentuoja šeimos gydytoja.

Imunitetui būtini vitaminai C, A, E, D, taip pat cinkas ir nepakeičiamos omega-3 riebalų rūgštys. Gydytojos teigimu, omega-3 nauda vaikams ypač išryškėja dėl riebalų rūgščių poveikio uždegiminių procesų reguliacijai ir baltųjų kraujo kūnelių veiklai. Taip pat omega-3 gerina ląstelių membranų funkciją ir palaiko žarnyno barjerinę funkciją.

Omega-3 riebalų rūgštys organizme natūraliai nesigamina – jos įsisavinamos su maistu arba maisto papildais. Deja, tyrimai atskleidžia, kad žmonės vartoja nepakankamai žuvies. Mažieji dažnai atsisako valgyti riebią žuvį, pavyzdžiui, lašišą ar skumbrę, kuriose gausu omega-3. Tokiu atveju žuvų taukai tampa vieninteliu lengvai prieinamu ir patikimu omega-3 šaltiniu”, – sako šeimos gydytoja.

R. Liutkuvienė taip pat pastebi, kad papildus reikėtų vartoti su maistu. Tėvams svarbu pasirinkti tik tuos preparatus, kuriuose yra vaikui trūkstamų medžiagų. Dažna klaida – rinktis papildus pagal pakuotę ar skonį, o ne pagal realų poreikį.

Svarbu neskubėti grįžti į kolektyvą

Norint, kad vaikai mažiau sirgtų ir greičiau atsigautų po ligos žiemą, šeimos gydytoja išskiria tris pagrindinius aspektus – profilaktiką, tinkamą gydymą ir visavertį sveikimo laikotarpį.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite