Vieną dieną – šalta ir sninga, kitą – žvarbus vėjas ir lietus. Kokių ligų saugotis?

Kartu su vasario mėnesiu sugrįžo permainingi orai. Jau nuo savaitgalio jie mus pradės stebinti netikėtumais: lengvą šaltuką lydės lietus bei žvarbus vėjas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė (nuotr.) pasakoja, kad tiek šalti ir sausi, tiek vėjuoti ir lietingi orai gali prišaukti netgi tokių ligų: lūpų pūslelinę, šlapimo pūslės uždegimą ar rožinę. Ji vardija, kokios ligos šiuo laikotarpiu gali pasitaikyti dažniau ir pataria, kaip jų išvengti.

Lūpų pūslelinė

„Orų pokyčiai yra viena iš priežasčių, kodėl žmonėms atsiranda lūpų pūslelinė“, – pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė. Anot jos, herpeso virusą gali prišaukti bendrai vyraujantis šaltis ir žvarbus vėjas.

„Šalti orai ir žvarbus vėjas išsausina mūsų lūpas. Dėl to pažeidžiamos mūsų lūpų nervų galūnėlės. Lygiai  taip pat pasigauti lūpų pūslelinę galime paprasčiausiai susirgę peršalimo ligomis. Tuomet pasilpsta mūsų imunitetas ir jam sunkiau nugalėti herpeso virusą, kurį turi žmonės. Šis virusas gali suaktyvėti bet kada.  Norint išvengti herpeso, vertėtų stiprinti savo imunitetą. Patartina pastaruoju metu kasdien naudoti maitinančius ir nuo šalčio saugančius lūpų balzamus“, – pataria J. Aleknienė.

Šlapimo pūslės uždegimas

Nors dažniausiai šlapimo pūslės uždegimą sukelia bakterijos, vaistininkė pastebi, kad esant šaltiems ir drėgniems orams žmonės šią ligą pasigauna paprasčiausiai sušalę kojas.

„Pašalus kojas kai kuriems žmonėms gali kur kas lengviau išsivystyti pūslės uždegimas. Tai rodo, kad žmogaus imuninė sistema yra itin nusilpusi. Taip pat tam įtakos gali turėti įvairios lėtinės ligos. Abiem atvejais suaktyvėja bakterijos, kurios gali lengvai įveikti organizmo imuniteto filtrą ir įsiskverbti į šlapimo takų audinius. Norint išvengti šios nemalonios ligos, reikėtų ne tik stiprinti savo imunitetą, bet ir pasirūpinti tinkama neperšlampama avalyne. O jei peršlapote,  greičiau apsiaukite sausą“, – pasakoja J. Aleknienė.

Rožinė

Anot vaistininkės, rožine sergantiems žmonėms šis laikotarpis taip pat gali būti nelengvas. Vienas iš faktorių, lemiančių rožinės proveržį, yra būtent stipresnis šaltis ir žvarbus vėjas.

„Net jeigu lauke nebūtų minusinės temperatūros, bet pūstų žvarbus vėjas – patariame veido odą pridengti šaliku ar skarele. Su vasariu sugrįžo ir saulė, tad SPF apsauga yra būtina visus metus – žiema ar vasara bebūtų. Naudokite ją jums patogiausiu pavidalu – tai gali būti kremas, kreminė arba biri pudra, dulksna. Nesaugant veido odos nuo ultravioletinių spindulių, gali suaktyvėti rožinė bei komplikuotis į intensyvų bėrimą, išsiplėtusius kapiliarus ar netgi pigmentines dėmes“, – pasakoja J. Aleknienė.

Rankų ir pėdų nušalimai

Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad rankų ir kojų pirštai pirmiausiai pajunta šaltuką ir greičiau nušąla. Norint to išvengti, ji dalinasi praktiniais patarimais, kaip apsaugoti rankas ir pėdas bei toliau aktyviai leisti laiką lauke.

„Pirmiausia, labai svarbu esant šaltiems orams palaikyti galūnių judėjimą, nes aktyvumas pagerina kraujotaką ir taip šildo mūsų kūną. Tik nepersistenkite – judėkite tiek, kad sušiltumėte, bet nepradėtumėte prakaituoti, nes prakaitas gali atvėsinti kūną. Geriausias sušilimo pratimas – rankų sukimas malūnėliu. Taip pat labai svarbu rinktis tinkamą avalynę, kad ji nebūtų ankšta. Ankštos avalynės spaudžiamos kojos greičiau nušąla. Tai nulemia dėl spaudžiančios avalynės sutrikusi kraujotaka“, – pasakoja J. Aleknienė.

Perpūstas kaklas

Staigūs temperatūrų pokyčiai gali tapti perpūsto kaklo skausmų priežastimi, pasakoja vaistininkė. Ji priduria, kad geriausia apsauga yra tinkama apranga.

„Kai mūsų kūnas yra stipriai įšilęs patalpoje, o aplinkos temperatūra gerokai žemesnė negu mūsų kūno, išėjus į lauką peršalti itin lengva. Kūnas greitai atšąla, o raumenys nespėja pasiruošti tokiam šokui. Todėl jau kitą dieną galite prabusti su skaudančiu kaklu. Šiuo laikotarpiu geriausia prieš einant į lauką pasitikrinti orų prognozę, rinktis šiltesnius rūbus ir vengti didelių temperatūrų svyravimų tarp lauko ir patalpų. Nepamirškite ir šaliko!“ – pataria J. Aleknienė.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Paukščiai kerta valstybių sienas be vizų…

Spalio 10-ąją paminėta Pasaulinė migruojančių paukščių diena. Tai visame pasaulyje vykstanti Jungtinių Tautų remiama iniciatyva, kviečianti atkreipti dėmesį į migruojančių paukščių apsaugą ir jų išsaugojimui būtiną tarptautinį bendradarbiavimą. 2026 metų tema skamba itin paprastai, tačiau kartu ir labai prasmingai: „Svarbus kiekvienas paukštis – jūsų stebėjimai yra reikšmingi!“ Šių metų kampanijoje ypatingas dėmesys skiriamas gamtosauginiam švietimui, kuris padeda geriau pažinti migruojančius paukščius ir priimti jų apsaugai svarbius sprendimus. Migracija yra vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių pasaulyje. Kasmet milijardai paukščių kerta kalnus, dykumas,

Pagryniuose išasfaltavo ir Emericho gatvę

asfaltas

Šilutės rajono savivaldybė pranešė, jog Pagryniuose baigta kapitaliai remontuoti Emericho gatvę. Anot savivaldybės pranešimo, atlikti svarbūs infrastruktūros atnaujinimo darbai. Išasfaltuota 320 metrų ilgio ir 5 metrų pločio gatvės atkarpa; paklota 8 cm storio asfaltbetonio danga; įrengtas gatvės drenažas. Artimiausiu metu bus pastatyti kelio ženklai ir užbaigti aplinkos tvarkymo darbai. Prie Emericho gatvės kapitalinio remonto finansiškai prisidėjo ir patys gatvės gyventojai.

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Taip pat skaitykite