Situacija darbo rinkoje paskutinį žiemos mėnesį iš esmės nepasikeitė – ir darbuotojų poreikis, ir įdarbinimo lygis išliko panašūs. Tačiau po ilgos pertraukos fiksuotas darbo paklausos augimas, o naujų besiregistruojančių klientų srautas Užimtumo tarnyboje gerokai sumažėjo. „Darbo ieškančių žmonių skaičiaus stabilumas rodo išliekančią gerą darbo rinkos situaciją. Teigiama tendencija – naujų bedarbių vasarį įregistruota penktadaliu mažiau nei sausį“, – teigė Užimtumo tarnybos stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Kovo 1 d. šalyje darbo ieškojo 165,7 tūkst. asmenų, o registruotas nedarbas šalyje išliko kaip ir sausį –  9,3 proc. Nedarbo rodikliai mažėjo arba liko tokie pat 39 iš 60 savivaldybių. Biržuose mažėjo labiausiai – 0,4 proc. punkto, o Neringoje didėjo 0,4 proc. punkto. Vasarį įsiregistravo 20,9 tūkst. naujų klientų, tačiau jų skaičius buvo 21,4 proc. (5,7 tūkst.) mažesnis nei 2023-ųjų sausį ir 0,1 proc. mažesnis nei prieš mėnesį.

Darbdaviai abu šių metų mėnesius pateikė po 13 tūkst. laisvų darbo vietų, tačiau vasarį įregistruota 900 daugiau nei 2023-ųjų tokiu pat laikotarpiu. Šį augimą sąlygojo didesnė darbo jėgos paklausa prekybos (300 daugiau laisvų darbo vietų), apdirbamosios gamybos (200), transporto ir saugojimo (100) įmonėse ir žmonių sveikatos priežiūros įstaigose (200).

Aktyviau ieškota kvalifikuotų ir nekvalifikuotų statybos darbininkų (kelininkų, kelių remontininkų, betonuotojų, mūrininkų, tinkuotojų, nekvalifikuotų inžinerinių statinių statybos darbininkų),  žemės darbų mašinų ir judamųjų žemės ir miškų ūkio operatorių (traktorininkų, ekskavatorininkų).

Daugiau darbo pasiūlymų paskelbta ir parduotuvių pardavėjams, autobusų vairuotojams, baldžiams, virtuvėms pagalbininkams, slaugos specialistams, virėjams, asmens sveikatos priežiūros  bei socialinių darbuotojų padėjėjams. Padėta įsidarbinti 15,9 tūkst. asmenų – 6,2 proc. daugiau nei pernai tokiu laikotarpiu. Įsidarbinusių skaičius augo didmeninės ir mažmeninės prekybos, statybos sektoriuose, mažėjo – administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse.

Dar 6,4 tūkst. žmonių pradėjo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus –  vėlgi 1,4 proc. daugiau nei 2023 m. vasarį, bet trečdaliu mažiau nei šį sausį. Tai – įprastas reiškinys, nes metų pradžioje fiksuojamas didžiausias pradėjusių dirbti su verslo liudijimais skaičius.  J. Zemblytės teigimu, nepaisant darbo rinkos stabilumo, svarbu atidžiai stebėti ir įvertinti signalus apie galimus asmenų darbo paieškos sunkumus. Fiksuoti didesni nei praėjusių metų vyrų (0,4 proc. punkto), jaunimo iki 29 metų (0,6 proc. punkto) ir vyresnių nei 50+ (0,2 proc. punkto) nedarbo rodikliai bei ilgalaikių bedarbių skaičius.

Šalyje bendras dirbančiųjų skaičius išlieka stabilus ir aukštas. Kovo 1 d. duomenimis, Lietuvoje dirba 1,45 mln. asmenų – 2,5 tūkst. (0,17 proc.) daugiau nei prieš mėnesį. Situacija atskiruose sektoriuose nevienoda. Labiausiai dirbančiųjų skaičius ūgtelėjo žmonių sveikatos priežiūros, švietimo, profesinės, mokslinės ir techninės, informacijos ir ryšių veiklose. Mažėjo transporto ir saugojimo, statybos, viešojo valdymo, apdirbamosios gamybos sektoriuose.

Užimtumo tarnybos inf.