Vasarą organizmui reikia daugiau nei tik vandens

vanduo ir vitaminaiVasarą daugiau laiko praleidžiame lauke, keliaujame, sportuojame ir aktyviai leidžiame laiką saulėje. Dėl karščio organizmas sunaudoja daugiau energijos, netenka daugiau skysčių ir mineralų. Todėl svarbu ne tik gerti pakankamai vandens, bet ir papildyti vitaminų bei elektrolitų atsargas.

Pasak šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytojos Dovilės Čiūdarienės, vasarą organizmui ypač svarbūs kalis, magnis, natris, taip pat A, C, E ir B grupės vitaminai. Jie padeda palaikyti energiją, stiprina imunitetą, saugo odą nuo saulės poveikio, palaiko skysčių balansą ir mažina nuovargį. Šių medžiagų galima gauti su maistu ir gėrimais, tačiau svarbu ne tik ką valgome, bet ir kada jas vartojame.

Drėkina ne tik vanduo

Karštomis dienomis svarbiausia saugotis perkaitimo ir dehidratacijos, tačiau vien vanduo nėra vienintelis hidratacijos šaltinis.

„Per karščius paprastas filtruotas vanduo gali dar labiau išplauti mineralus. Be to, moksliniai tyrimai, pavyzdžiui, Škotijos Šv. Andriaus universiteto hidratacijos indeksas, rodo, kad gėrimai, turintys šiek tiek baltymų, riebalų, amino rūgščių ar natūralių cukrų, organizme išlieka ilgiau nei paprastas vanduo“, – sako D. Čiūdarienė.

Pasak gydytojos, skysčių atsargas galima papildyti ne tik vandeniu, bet ir daug vandens turinčiais produktais – agurkais, pomidorais, cukinijomis, salierais, arbūzais ar braškėmis. Drėkina ir sriubos bei liesi sultiniai, padedantys atkurti su prakaitu prarastą natrį.

Gydytoja taip pat rekomenduoja rinktis kokosų vandenį, žolelių arbatas ar elektrolitų ir rehidratacijos gėrimus po gausesnio prakaitavimo.

Anot didžiausios Lietuvoje sulčių, nektarų ir vaisių gėrimų gamintojos „Eckes-Granini Baltic“ vadovo Mariaus Gudausko, vartotojai vis dažniau ieško ne tik atsigaivinti padedančių, bet ir papildomą naudą organizmui suteikiančių gėrimų.

„Funkcinius gėrimus renkasi ne tik sportuojantys ar aktyviai laisvalaikį leidžiantys žmonės, bet ir norintys palaikyti gerą savijautą ir energijos lygį. Tokie gėrimai yra saldinami natūraliomis vaisių sultimis. Jie ne tik pasižymi maloniu skoniu, bet ir padeda išvengti pridėtinio cukraus“, – sako M. Gudauskas.

Jo teigimu, šiltuoju metų laiku žmonės daugiau dėmesio skiria ne tik išgeriamam skysčių kiekiui, bet ir jų sudėčiai. Todėl vis dažniau renkasi funkcinius gėrimus, pavyzdžiui, „hohes C Vitamin Water“, papildytus vitaminais ir elektrolitais.

D. Čiūdarienė primena, kad įprasta rekomendacija per dieną išgerti 1,5-2 litrus vandens galioja tik tuomet, kai oro temperatūra neviršija 20 °C.

„Šiltą dieną (21-29 °C) reikėtų išgerti apie 2-2,5 litro skysčių, karštą dieną (30-35 °C) – ne mažiau kaip 3 litrus, o esant ekstremaliam karščiui (virš 35 °C) – 3,5-4,5 litro. Dirbant fizinį darbą ar aktyviai sportuojant poreikis padidėja dar 0,5-1 litru už kiekvieną aktyvią valandą“, – sako gydytoja.

Po gausesnio prakaitavimo ji rekomenduoja rinktis mineralinį vandenį arba užkąsti sūdytų riešutų – natris padeda organizmui sulaikyti skysčius ir sumažina dehidratacijos riziką.

Pastebėjus dehidratacijos požymius – patamsėjusį šlapimą, silpnumą, vangumą, galvos skausmą ar nepaaiškinamą karščiavimą – nereikėtų vienu kartu išgerti didelio kiekio vandens. Geriau gurkšnoti po 100-150 ml kas 15-20 minučių. Šviesiai geltonas ar skaidrus šlapimas rodo, kad organizmui skysčių pakanka. Gydytoja taip pat pataria vengti ledinio vandens – labai šaltas vanduo gali sudirginti gerklę ar sukelti skrandžio spazmus, todėl geriausia rinktis kambario temperatūros arba vėsų gėrimą.

Kada geriausia vartoti vitaminus?

Kad vitaminai ir mineralai būtų kuo geriau įsisavinami, svarbu juos vartoti tinkamu metu.

Pasak D. Čiūdarienės, C ir B grupės vitaminus geriausia vartoti ryte. B grupės vitaminai suteikia energijos, todėl vakare gali trikdyti miegą. Kalį rekomenduojama vartoti ryte arba per pietus po valgio.

Riebaluose tirpūs A ir E vitaminai geriausiai įsisavinami su riebiu maistu, todėl juos verta vartoti per didžiausią dienos valgį – pietus arba vakarienę. Šių vitaminų gausu morkose, saldžiosiose bulvėse, žalialapėse daržovėse, riešutuose, sėklose ir augaliniuose aliejuose.

Magnį gydytoja rekomenduoja vartoti vakare, prieš miegą, su maistu. Jo yra špinatuose, riešutuose, moliūgų sėklose ir juodajame šokolade, todėl šie produktai gali tapti ir naudingu vakaro užkandžiu.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite