Vaistininkė: „Neskubėkite po ligos grįžti į įprastą ritmą“

Gyvenant spartaus tempo laikais, kai nuolat vejamės greitų rezultatų, net sveikata tampa lenktynių dalimi: susirgę siekiame kuo greičiau pasveikti ir sugrįžti į įprastą ritmą. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį – ne visada sveikatą galima paskubinti, o grįžus anksčiau į darbą ar įprastą gyvenimą po ligos, rizikuojame iš naujo susirgti.

Organizmui po ligos reikia laiko atsigauti

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė sako, kad normalu, jog po sirgimo ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis, kurios yra vienos dažniausių,  kurį laiką savijauta gali būti prasta – dažną kamuoja nuovargis, silpnumas, net prakaitavimas.

„Kai sergame įvairiais peršalimo virusais, mūsų organizme vyksta sudėtingi procesai, skirti kovoti su infekcija ir užtikrinti pasveikimą. Pirmiausia, peršalimo metu aktyviai dirba imuninė sistema: virusams patekus į organizmą, baltieji kraujo kūneliai – limfocitai ir makrofagai – pradeda juos naikinti. Visa tai lydi natūrali organizmo reakcija – karščiavimas, sloga, kosulys ir bendras silpnumas. Organizmas tiesiog nukreipia savo resursus į kovą su virusais, todėl energijos kitoms funkcijoms lieka mažiau. Tad po ligos dažnas jaučiasi kaip po varginančio darbo“, – pasakoja vaistininkė.

Dažniausiai silpnumas praeina per kelias dienas, savaitę. Jei tokia būsena užsitęsia ilgiau, verta pakartotinai kreiptis į gydytoją. Persirgus gripu ar ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis sausas ir dirginantis kosulys, gali užsitęsti net kelis mėnesius. Toks kosulys dažniausiai praeina savaime, kartais gydytojai skiria vietinių įkvepiamųjų vaistų, turinčių bronchus plečiantį, priešuždegiminį veikimą.

„Kosulio priepuolio metu labai padeda mėtinio saldainio sučiulpimas. Taip pat rekomenduojamos inhaliacijos, šiltos arbatos, nes šilti skysčiai ramina sudirgintą gerklę, drėkina gleivinę. Gleivinės uždegimą mažina purškiami į gerklę aliejiniai tirpalai su medetkų aliejumi“, – pataria K. Šnirpūnienė.

Taip pat gali pasitaikyti atvejų, kuomet liga, tik pasveikus, vėl užpuola organizmą, nes virusai, ypač gripo ar COVID-19, susilpnina imunitetą ir sudaro palankias sąlygas pakartotinei virusinei ar bakterinei infekcijai.

„Jei po persirgimo iš naujo pradėjo skaudėti gerklę, kilti temperatūra, o savijauta negerėja, tikriausiai bus ne ankstesnės ligos tęsinys, o nauja pakartotinė infekcija. Dėl to, persirgus sunkesnėmis peršalimo ligomis, geriau neskubėti grįžti į darbą. Pravartu nors keletą dienų leisti organizmui atsistatyti“, – sako vaistininkė.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė taip pat priduria, kad sergantiems lėtinėmis ligomis, ypač kvėpavimo takų, rūkantiems, dažnai sergantiems peršalimo ligomis, senyvo amžiaus žmonėms, visada rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos.

Imuninės sistemos stiprinimas

Norint paruošti imuninę sistemą būsimoms kovoms su virusais rekomenduojami įvairūs maisto papildai su ežiuole, propoliu, šeivamedžiu ir kitomis imuninei sistemai padedančiomis vaistažolėmis. Vaistininkė priduria, kad reikia žinoti, jog vaistiniai augalai neveikia labai greitai, tad juos geriau vartoti ne tada, kai jau susirgome, o kelis mėnesius su pertraukomis šaltuoju metų laikotarpiu. Prieš vartojant vitaminus ir maisto papildus visada patartina pasitarti su šeimos gydytoju ar vaistininkais, o ne užsiimti savigyda.

Vos pajutus peršalimo simptomus gali padėti vitaminas C. Jį keletą dienų rekomenduojama pavartoti didesnėmis dozėmis – vaikams iki 1 gramo (g), suaugusiems 2-4 g per dieną.

„Nors moksliškai yra įrodyta, kad žmogui, kuris neturi vitamino C trūkumo, jis nepadės sustiprinti imuninės sistemos, tačiau vitaminas C veikdamas kaip antioksidantas, gali palengvinti ir sutrumpinti peršalimo trukmę“, –  sako vaistininkė.

Pasak K. Šnirpūnienės, tuo atveju, jeigu sirgimas užtruko ilgai, po jo galima mėnesį laiko pagerti bendrus vitaminus ir taip papildyti prarastas atsargas. Tačiau injekcijų, lašelinių šiuo atveju naudoti nerekomenduoja. Nebent jas paskyrė gydytojas, atsižvelgdamas į ligos sudėtingumą, kraujo tyrimus ir gretutines ligas.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite