Vaistininkė: „Neskubėkite po ligos grįžti į įprastą ritmą“

Gyvenant spartaus tempo laikais, kai nuolat vejamės greitų rezultatų, net sveikata tampa lenktynių dalimi: susirgę siekiame kuo greičiau pasveikti ir sugrįžti į įprastą ritmą. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį – ne visada sveikatą galima paskubinti, o grįžus anksčiau į darbą ar įprastą gyvenimą po ligos, rizikuojame iš naujo susirgti.

Organizmui po ligos reikia laiko atsigauti

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė sako, kad normalu, jog po sirgimo ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis, kurios yra vienos dažniausių,  kurį laiką savijauta gali būti prasta – dažną kamuoja nuovargis, silpnumas, net prakaitavimas.

„Kai sergame įvairiais peršalimo virusais, mūsų organizme vyksta sudėtingi procesai, skirti kovoti su infekcija ir užtikrinti pasveikimą. Pirmiausia, peršalimo metu aktyviai dirba imuninė sistema: virusams patekus į organizmą, baltieji kraujo kūneliai – limfocitai ir makrofagai – pradeda juos naikinti. Visa tai lydi natūrali organizmo reakcija – karščiavimas, sloga, kosulys ir bendras silpnumas. Organizmas tiesiog nukreipia savo resursus į kovą su virusais, todėl energijos kitoms funkcijoms lieka mažiau. Tad po ligos dažnas jaučiasi kaip po varginančio darbo“, – pasakoja vaistininkė.

Dažniausiai silpnumas praeina per kelias dienas, savaitę. Jei tokia būsena užsitęsia ilgiau, verta pakartotinai kreiptis į gydytoją. Persirgus gripu ar ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis sausas ir dirginantis kosulys, gali užsitęsti net kelis mėnesius. Toks kosulys dažniausiai praeina savaime, kartais gydytojai skiria vietinių įkvepiamųjų vaistų, turinčių bronchus plečiantį, priešuždegiminį veikimą.

„Kosulio priepuolio metu labai padeda mėtinio saldainio sučiulpimas. Taip pat rekomenduojamos inhaliacijos, šiltos arbatos, nes šilti skysčiai ramina sudirgintą gerklę, drėkina gleivinę. Gleivinės uždegimą mažina purškiami į gerklę aliejiniai tirpalai su medetkų aliejumi“, – pataria K. Šnirpūnienė.

Taip pat gali pasitaikyti atvejų, kuomet liga, tik pasveikus, vėl užpuola organizmą, nes virusai, ypač gripo ar COVID-19, susilpnina imunitetą ir sudaro palankias sąlygas pakartotinei virusinei ar bakterinei infekcijai.

„Jei po persirgimo iš naujo pradėjo skaudėti gerklę, kilti temperatūra, o savijauta negerėja, tikriausiai bus ne ankstesnės ligos tęsinys, o nauja pakartotinė infekcija. Dėl to, persirgus sunkesnėmis peršalimo ligomis, geriau neskubėti grįžti į darbą. Pravartu nors keletą dienų leisti organizmui atsistatyti“, – sako vaistininkė.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė taip pat priduria, kad sergantiems lėtinėmis ligomis, ypač kvėpavimo takų, rūkantiems, dažnai sergantiems peršalimo ligomis, senyvo amžiaus žmonėms, visada rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos.

Imuninės sistemos stiprinimas

Norint paruošti imuninę sistemą būsimoms kovoms su virusais rekomenduojami įvairūs maisto papildai su ežiuole, propoliu, šeivamedžiu ir kitomis imuninei sistemai padedančiomis vaistažolėmis. Vaistininkė priduria, kad reikia žinoti, jog vaistiniai augalai neveikia labai greitai, tad juos geriau vartoti ne tada, kai jau susirgome, o kelis mėnesius su pertraukomis šaltuoju metų laikotarpiu. Prieš vartojant vitaminus ir maisto papildus visada patartina pasitarti su šeimos gydytoju ar vaistininkais, o ne užsiimti savigyda.

Vos pajutus peršalimo simptomus gali padėti vitaminas C. Jį keletą dienų rekomenduojama pavartoti didesnėmis dozėmis – vaikams iki 1 gramo (g), suaugusiems 2-4 g per dieną.

„Nors moksliškai yra įrodyta, kad žmogui, kuris neturi vitamino C trūkumo, jis nepadės sustiprinti imuninės sistemos, tačiau vitaminas C veikdamas kaip antioksidantas, gali palengvinti ir sutrumpinti peršalimo trukmę“, –  sako vaistininkė.

Pasak K. Šnirpūnienės, tuo atveju, jeigu sirgimas užtruko ilgai, po jo galima mėnesį laiko pagerti bendrus vitaminus ir taip papildyti prarastas atsargas. Tačiau injekcijų, lašelinių šiuo atveju naudoti nerekomenduoja. Nebent jas paskyrė gydytojas, atsižvelgdamas į ligos sudėtingumą, kraujo tyrimus ir gretutines ligas.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite