Vaistai parduotuvėse negalės būti brangesni nei vaistinėse

Siekiant toliau mažinti vaistų kainas ir apsaugoti gyventojus nuo bet kokių bandymų nepagrįstai jiems padidinti išlaidas pakeliant kainas už vaistus, Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui reguliuoti prekybininkų taikomus antkainius. Tai reiškia, kad valstybė nustato ribas, kurių negalės peržengti verslininkai, norėdami branginti vaistus, siekdami pelno.

Tad vaistai, kuriuos nuo sausio mėnesio bus galima įsigyti prekybos centruose, degalinėse ir kitose mažmeninės prekybos vietose, negalės būti brangesni nei vaistinėse. Tai reiškia, kad visiems verslo subjektams, norintiems prekiauti vaistais, galios vienodi reikalavimai.

Kaip rodo praktika, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, neretai verslo subjektai, siekdami pelno, savo parduodamoms prekėms taiko įvairius antkainius, todėl tos pačios prekės skirtingose prekybos vietose gali kainuoti nevienodai.

„Taip siekiame užtikrinti, kad prekiaujantieji vaistais nesipelnytų gyventojų sąskaita ir dirbtinai neaugintų jų kainų. Ypač tai aktualu mažmeninės prekybos vietoms, kurie nuo kitų metų galės parduoti tam tikrus vaistus. Tai reiškia, kad šiose prekybos vietose parduodamų vaistų kainos negalės viršyti nustatytų ribų. Tokie pat reikalavimai galioja ir vaistinėms, kurios privalo neperžengti nustatytų ribų formuojant vaisto kainą“, – sako ministras A. Veryga.

Jo nuomone, tai leis užtikrinti, jog parduotuvių savininkai negalėtų manipuliuoti ir didinti vaistų kainų, kai artimiausia vaistinė yra toli arba gyventojai nori greičiau įsigyti reikiamą vaistą. Be to, tai padės užtikrinti konkurenciją, nes parduotuvės ir vaistinės turės vienodą vaistų kainų sudarymo tvarką.

SAM primena, kad parduotuvėse bus leidžiama prekiauti tik tam tikrais nereceptiniais vaistais, įrašytais į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) tvirtinamą sąrašą. Tuo tarpu kiti vaistai  ir toliau bus pardavinėjami tik vaistinėse.

Sveikatos apsaugos ministerijos inf. 

vaistai internetu

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite