V. Mačernio 100-mečio minėjimas skambant lakštingalų trelėms

Birželio penktąją lietuvių poetui Vytautui Mačerniui būtų sukakę 100 metų. Deja, poetas pragyveno tik 23 metus su trupučiu. Žuvo 1944 metų spalio mėnesį važiuodamas vežimu, pakinkytu arkliu, Žemaičių Kalvarijoje nuo atsitiktinės kritusio sviedinio skeveldros…

V. Mačernis palaidotas Šarnelėje, ant Žvyrinėlio kalnelio. Poetas ir liko gulėti tėviškės kalnelyje. Kelią prie kapo rodo dvi meniškos rodyklės, o mėgstamiausiose jo vietose iš žemės žvelgia „Akmeninės vizijos“ (meistras V. Raštikis). „Tu klausi, kas yra gyvenimas, ir aš atsakau: aukštosios akimirkos. Jos vienos padaro žmogaus gyvenimą tikrai vertingą. O mano didžiausias troškimas yra visus išmokyti geisti tų aukštųjų akimirkų…“, – rašė poetas savo mylimajai Bronei Vildžiūnaitei. Poetas buvo nepaprastai darbštus, mokėjo 7 kalbas (vokiečių, anglų, prancūzų, italų, rusų (išmoko per tris mėnesius), lotynų, graikų). Net karo metais būdamas namuose mokėsi nuo ryto iki vakaro, ruošėsi egzaminams – norėjo pabaigti universitetą. Pasirinkęs studijuoti filosofiją, V. Mačernis dar skaitė astronomijos ir fizikos veikalus, F. Ničės ir K. Jaspero filosofiją.

Poeto gimtadienio išvakarėse į etnografinės sodybos–muziejaus Rusnėje kiemelį rinkosi rusniškiai ir šilutiškiai, poezijos ir dainų gerbėjai. Laukė V. Mačernio eilių vakaras. Po šimtamečiais kiemo medžiais, besileidžiant vakaro saulei ir skambant nuostabioms lakštingalų trelėms.

Ar mieste dažnai tai išgirsi?

Pas rusniškius kartu paminėti poeto gimtadienį atvyko Juknaičių moterų ansamblis „Vėjūnė“ (vadovė Jūratė Šukienė), dainavo Rusnės moterų vokalinis ansamblis „Luotužė“, dainavo ir sau gitara pritarė Daiva Plikšnienė. Skambėjo Vytauto Mačernio eilės, ištraukos iš „Vizijų“, vienintelio ciklo, kurį poetas spėjo užbaigti. Atėjusieji galėjo susipažinti su Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos parengta kilnojamąja paroda apie poeto gyvenimą. Vakaro metu nuskambėjo juknaitiškių atliekama daina V. Mačernio žodžiais „Aš pažinau karalių tavyje“ (muzika Sigito Stankūno). „Pirmą kartą šis eilėraštis buvo įamžintas laiške sužadėtinei“, – savo romane apie V. Mačernį „Dūžtančios formos“ rašė Aldona Ruseckaitė.

Lubinų žvakės puošė improvizuotą sceną, tarsi žvaigždės mirksėjo fone švieselės, skambėjo gitaros akordai. Vakaro svečiams ir dalyviams namiškiams buvo įteikti Birutės Servienės, Salos etnokultūros ir informacijos centro vadovės, padėkos raštai. Salos etnokultūros ir informacijos centro kultūrinės veiklos vadybininkė Sonata Verbučianskė kartu su bibliotekininku, projekto bendraautoriumi, Algiu Čėsna, taip pat skaičiusiu poeto eiles,  dėkojo visiems susirinkusiems, kvietė pasivaišinti arbata ir pasidalinti įspūdžiais. Vakaras pasibaigė, tačiau mintys ir geri įspūdžiai – tos aukštosios akimirkos – nenorėjo paleisti. Lakštingalų choras lydėjo einant pylimu pagal Pakalnės upę, o besileidžiančios saulės nušviesti laukai prašyte prašėsi būti įamžintais.

Birutė Morkevičienė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite