Unikaliai Baltijos šalių Dainų švenčių tradicijai – šimtas metų!

Dainų švenčių tradicijos siekia XIX a. vidurio Vakarų Europą. Pirmoji dainų šventė įvyko 1843 m. Šveicarijoje. Vėliau ši tradicija išplito Vokietijoje.

Deja, Vakarų Europoje ilgainiui ji išblėso. Per Skandinaviją dainų šventės pasiekė Baltijos šalis – pirmiausia Estiją ir Latviją, o vėliau ir Lietuvą. Čia jos tapo svarbiu kultūriniu ir visuomeniniu reiškiniu, gyvuojančiu iki šių dienų.

XVIII a. pabaigoje Estiją, Latviją ir Lietuvą suvienijo panašus likimas – jos buvo prijungtos prie Rusijos imperijos. XIX a. tautinio atgimimo metu tautinė kultūra, ypač liaudies dainos, įgijo ypatingą svarbą. Dainų ir šokių šventės tapo svarbia tautiškumo ugdymo priemone, skatinančia Baltijos tautų bendrumo ir vienybės jausmą bei viltį atsiskirti nuo Rusijos imperijos ir sukurti savarankiškas valstybes. Nepaisant politinių ir socialinių sukrėtimų, po Antrojo pasaulinio karo ši tradicija buvo atgaivinta. Ji suvaidino reikšmingą vaidmenį atkuriant Baltijos valstybių nepriklausomybę XX a. pabaigoje.

Prasidėjo Kaune prieš šimtą metų

Lietuvoje dainų švenčių tradicija gyvuoja jau 100 metų. Pirmoji Dainų diena buvo surengta 1924 m. Kaune. Ši šimtametė tradicija yra svarbi Lietuvos kultūros dalis. Pasaulio lietuvių dainų šventė kas ketverius metus į Vilnių suburia įvairių sričių meno kolektyvus ir profesionalius menininkus iš Lietuvos bei užsienio. Dainų šventėse dalyvauja per 40 tūkst. dalyvių.

Siekiant užtikrinti dainų švenčių tradicijos valstybinę apsaugą ir plėtrą, 2007 m. Lietuvoje buvo priimtas Dainų švenčių įstatymas. Jis nustato rengimosi ir vadovavimo dainų šventėms tvarką, valstybės ir savivaldybių institucijų atsakomybę bei kompetenciją, taip pat finansavimo principus. Įstatymas Lietuvoje inicijuotas sekant Latvijos pavyzdžiu. Ten panašus teisės aktas priimtas 2005 m.

Lietuvoje tradicijos išsaugojimu rūpinasi Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Latvijoje – Latvijos liaudies meno centras ir Dainų švenčių fondas, Estijoje – Estijos dainų ir šokių švenčių fondas.

Siekdamos įamžinti dainų šventes Lietuva, Latvija ir Estija yra išleidusios įvairių apyvartinių proginių ir kolekcinių monetų.

Daugiau informacijos apie dainų šventėms skirtas monetas bei jų pavyzdžius galima rasti Pinigų muziejaus interneto svetainėje.

Pagal Pinigų muziejaus inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Seimas panaikino 2 proc. gynybos obligacijų palūkanų ribą

gynybos obligacijos

Seimas pritarė Finansų ministerijos parengtam Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo atsisakoma už gynybos obligacijas mokamų palūkanų normos lubų. Tai reiškia, kad įsigijusiems gynybos obligacijų galės būti mokamos ir didesnės nei 2 proc. palūkanos – tai leis pasiūlyti ilgesnės trukmės emisijų.   Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pažymi, kad, siekdama padidinti gynybos obligacijų patrauklumą ir prieinamumą, Finansų ministerija nuosekliai įgyvendina naujoves gynybos obligacijų platinime. „Dalis naujovių startavo nuo vasario – gynybos obligacijos dabar platinamos nenutrūkstamai, galima rinktis iš daugiau investavimo laikotarpių.

Siūloma Macikų lagerių kompleksą perduoti Kauno IX forto muziejui

Vyriausybės kanceliarijoje vykusiame Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių objektų komplekso (1941-1955 m.) sutvarkymo priežiūros komisijos posėdyje pritarta valstybinio lygmens Macikų buv. lagerių muziejaus valdymo modeliui. Įgyvendinant šį modelį šiuo metu Šilutės Hugo Šojaus muziejaus valdomą Macikų lagerių objektų kompleksą pasiūlyta perduoti Kauno IX forto muziejui. Šis sprendimas reikštų svarbų žingsnį siekiant užtikrinti Macikų lagerių objektų komplekso išsaugojimą, sutvarkymą ir istorinės atminties įprasminimą nacionaliniu mastu. Perdavus kompleksą valstybės nuosavybėn, būtų sudarytos prielaidos kryptingai plėtoti šią

Įpusėjo pavasaris. Kokie bus savaitgalio orai?

pavasaris

Balandžio 16 d., trečiadienį, sinoptikė Elvyra Latvėnaitė paskelbė žinių apie orus. Jau įpusėjo pavasaris. Šilutės krašte kritulių buvo mažai. Tad ko tikėtis artimiausiu metu? Atmosferos frontas, pasiekęs pajūrį, lėtai slinks į rytus, tad naktį tik dalį Lietuvos palaistys, o paskui lietų ir rūko skraistė drieksis. Penktadienį jau daug kur protarpiais palis. Savaitgalį dienomis bus vėl šilčiau, bet pragiedrėjusios naktys vis dar bus vėsokos. Kitos savaitės pradžioje atvės, pūs stipresnis rytų, šiaurės rytų vėjas. Ir savaitgalis ir kitos savaitės pradžia turėtų

Šilutės rajono savivaldybės darbuotojai pasodino 3900 medelių 

miškasodis savivaldybės darbuotojai

Ir šį pavasarį Šilutės r. savivaldybės darbuotojai ir vadovai dalyvavo miškasodyje. Kintų miške Savivaldybės atstovai pasodino 3900 medelių: 3300 pušų, 300 beržų ir 300 eglių sodinukų. Miško sodintojai dėkoja Valstybinės miškų urėdijos Šilutės regioninio padalinio miškininkams už profesionalią pagalbą ir bendradarbiavimą. Kiekvienas pasodintas medis – tai investicija į švaresnę aplinką ir stipresnę ekosistemą. Pagal Savivaldybės inf.

Taip pat skaitykite