Tag Archives: monetos

Žalgirio mūšis ir monetos

1410 m. liepos 15 d. įvyko Žalgirio mūšis, kuris tapo reikšmingiausiu, precedento neturinčiu Lietuvos istorijos įvykiu, svarbiu ne tik Lietuvai ir Lenkijai, bet ir visos Vidurio Europos istorijai ir raidai. Kryžiuočių ordino valstybės teritorijoje, tarp Griunvaldo ir Tanenbergo kaimų, susirėmė jungtinė Lietuvos-Lenkijos ir Kryžiuočių ordino kariuomenės. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Lenkijos karaliaus Jogailos vadovaujama sąjungininkų kariuomenė beveik septynių valandų kovoje pasiekė pergalę – žuvo Kryžiuočių ordino vadovybė: Ordino didysis magistras Ulrikas Jungingenas, didysis maršalas Frydrichas Valenrodas, didysis komtūras Kuno

Unikaliai Baltijos šalių Dainų švenčių tradicijai – šimtas metų!

Dainų švenčių tradicijos siekia XIX a. vidurio Vakarų Europą. Pirmoji dainų šventė įvyko 1843 m. Šveicarijoje. Vėliau ši tradicija išplito Vokietijoje. Deja, Vakarų Europoje ilgainiui ji išblėso. Per Skandinaviją dainų šventės pasiekė Baltijos šalis – pirmiausia Estiją ir Latviją, o vėliau ir Lietuvą. Čia jos tapo svarbiu kultūriniu ir visuomeniniu reiškiniu, gyvuojančiu iki šių dienų. XVIII a. pabaigoje Estiją, Latviją ir Lietuvą suvienijo panašus likimas – jos buvo prijungtos prie Rusijos imperijos. XIX a. tautinio atgimimo metu tautinė kultūra, ypač

Olimpinėms žaidynėms Paryžiuje ir Lietuvos olimpinio judėjimo 100-mečiui skirtoje monetoje – auksą laimėjusios sporto šakos

Lietuvos bankas liepos 3 d. į apyvartą išleidžia kolekcinę 20 eurų sidabro monetą, skirtą XXXIII olimpinėms žaidynėms Paryžiuje ir Lietuvos olimpinio judėjimo 100-mečiui. Naujoji olimpinė moneta pristatyta Prancūzijos ambasadoje Vilniuje. Renginyje dalyvavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Alix Everard, olimpinis čempionas Romas Ubartas, olimpinių žaidynių debiutantas burlentininkas Rytis Jasiūnas, kiti Lietuvos sportininkai, dalyvausiantys Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. „1924 m. Prancūzijos sostinė tapo pirmuoju miestu, kuriame olimpinė ugnis degė du kartus. Tose prieš amžių įvykusiose žaidynėse pirmą kartą

Pasaulinė dviračių diena ir monetos

Pasaulinė dviračio diena minima birželio 3-iąją. Šiemet tai buvo pirmadienį. Tai diena, kai visi yra kviečiami vietoj automobilio rinktis dviratį ar kitą aplinkai draugišką transporto priemonę. Dviračio atsiradimo istorija Dviratis ne tik yra ekologiška transporto rūšis, bet ir skatina sveiką gyvenseną. Pastebėta, kad važiavimas dviračiu mažina širdies ligų, insulto, tam tikrų vėžio formų ir diabeto riziką. Pasaulinę dviračio dieną valstybės raginamos gerinti kelių eismo saugumą, sudaryti tinkamas sąlygas dviračių takų infrastruktūrai miestuose, skatinti žmonių įprotį nuo vaikystės važinėtis dviračiais ir

6 būdai investuoti netradiciškai: nuo monetų iki automobilių

monetos

Išgirdę apie investavimą greičiausiai pirma pagalvojame apie vertybinius popierius, akcijas ar nekilnojamąjį turtą. Tačiau savo pinigus įdarbinti galima ir  investuojant į mažiau populiarias sritis. Jos gali būti susijusios su jūsų hobiu, o ilgalaike grąža net pralenkti tradicines investicijas. Plačiau apie keletą mažiau įprastų investicijų rūšių pasakoja Tadas Ratkevičius, „Luminor“ privačiosios bankininkystės vadovas. „Jeigu jau domitės tam tikra sritimi, pavyzdžiui, vynu, istorija, automobiliais, sekate tendencijas ir esate perpratę srities specifiką, nesudėtingai galite pomėgį suderinti su investavimu. Kuo daugiau žinių turėsite apie

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Lietuvos bankas siūlo atsisakyti 1 ir 2 euro centų monetų. Kaip apvalintų kainas?

Lietuvos bankas (LB) siūlo atsisakyti 1 euro cento ir 2 euro centų monetų. Anot banko duomenų, nuo euro įvedimo Lietuvos gyventojai kas metus pameta apie trečdalį milijono tokių monetų. Pamestų cento monetų bendra vertė nuo euro įvedimo siekia 2,4 mln. eurų. Pasak Lietuvos banko Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Editos Lisinskaitės, šioms monetoms pakeisti ir tvarkyti Lietuvos valstybė kasmet išleidžia pusę milijono eurų. „Valstybė kasmet išleidžia po pusę milijono eurų šių monetų (kurių didžiąją dalį pametame) kaldinimui ir

Kokias monetas Lietuvos bankas ketina išleisti šiais metais?

Lietuvos ir Lenkijos centriniai bankai, pažymėdami Abiejų Tautų Respublikos Edukacinės komisijos 250 m. sukaktį, 2023 m. spalio 12 d. išleis kolekcines monetas, skirtas jai paminėti. Tai jau antrasis dviejų kaimyninių valstybių centrinių bankų bendras projektas. 2021 m. balandžio mėn. abu bankai išleido monetas, skirtas 1791 m. Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos 230 m. sukakčiai. Lietuvos ir Lenkijos centrinių bankų monetas, skirtas Abiejų Tautų Respublikos Edukacinės komisijos 250 m. sukakčiai, vienys bendri ikonografiniai motyvai, ta pati išleidimo data. Lietuvos bankas planuoja išleisti

Dauguma Lietuvos gyventojų pritartų, jog neliktų smulkiausių euro centų monetų

63 proc. Lietuvos gyventojų pritartų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų atsisakymui euro zonoje bei galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimui, 34 proc. – nepritartų, likę 3 proc. neturėjo nuomonės. Tokius duomenis atskleidė naujausia Europos Komisijos užsakymu atlikta „Eurobarometro“ apklausa. Lietuvoje ši apklausa parodė, kad galutinės pirkinių krepšelio sumos, atsiskaitant grynaisiais pinigais, apvalinimui į mažesnę ar didesnę pusę iki 0 arba 5 euro centų ir 1 euro cento arba 2 euro centų monetų atsisakymui dažniau pritaria vyriausi (55 m.

Jūros šventei skirtoje monetoje – gintaro gabalėlis

Liepos 21 d. centrinis bankas į apyvartą išleido kolekcinę 5 eurų sidabro monetą, skirtą Jūros šventei (iš serijos „Lietuvių tradicinės šventės“). Monetos centre – gintaro gabalėlis, Baltijos jūros simbolis. Kartu išleidžiama ir analogiško dizaino (išskyrus gintarą) 1,50 euro nominalo vario ir nikelio lydinio moneta, pusantrokas.  „Jūros šventė – viena didžiausių, ryškiausių ir seniausiai rengiamų švenčių Lietuvoje, šiemet vykstanti jau 61-ą kartą. Jūros šventei skirtos monetos ne tik įamžina ir įprasmina šią šventę, bet ir išreiškia mūsų pagarbą jūrai ir jūrininkams, taip pat

Lietuvos bankas ragina atkreipti dėmesį į gaunamas monetas  

Lietuvos bankas informuoja, kad Lietuvos rinkoje pastebėta sugadintų eurų monetų, kurios buvo išimtos iš apyvartos dėl susidėvėjimo. Taip pat užfiksuota atvejų, kai buvo bandoma iškeisti didelius tokių monetų kiekius. Gyventojai raginami būti atidūs ir neatlikti jokių pinigų keitimo operacijų dideliais kiekiais gatvėje ar namuose, o prekybininkai – atidžiai tikrinti visas gaunamas monetas. Jei vis dėlto gavote įtartinų pinigų, juos reikėtų pristatyti į Lietuvos banko kasas ir pateikti mokumo ekspertizei. Jeigu nustatoma, kad pinigai padirbti arba sąmoningai sugadinti, jie nekeičiami ir negrąžinami,