Tag Archives: klimato

Klimato kaita Lietuvoje: skaičiai ir faktai

2024-ieji buvo šilčiausi orų stebėjimo istorijoje, užfiksuoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologinių ir 12 hidrologinių stichinių reiškinių. 2024-ieji Lietuvai tapo lemtingais metais, išryškinusiais klimato kaitos poveikį. Tai buvo šilčiausi metai per visą beveik 250 metų meteorologinių stebėjimų istoriją . Vidutinė metinė oro temperatūra pakilo iki 9,5 °C, net 2,1 °C viršydama daugiametį vidurkį. Beveik visi metų mėnesiai, išskyrus sausį, buvo šiltesni už normą, o gamtos stichijos tapo vis dažnesnės ir intensyvesnės. Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologinių ir 12

Klimato kaitos poveikis Lietuvos žuvims: kurioms gresia išnykimas, o kurioms – ne

Aplinkos apsaugos agentūros užsakymu Gamtos tyrimų centro atliktas Baltijos jūros aplinkos būklės pagal ichtiofaunos rodiklius vertinimas rodo, kad Kuršių marių ir pagrindinėse Lietuvos upėse žuvų bendrijas jau netolimoje ateityje veiks ne tik intensyvi žvejyba, maistmedžiagių pokyčiai, bet ir klimato kaita. Pasak Gamtos tyrimų centro mokslininko dr. Lino Ložio, šiame tyrime atlikta išsami Baltijos jūros aplinkos ichtiofaunos rodiklių analizė. Surinkti duomenys rodo, kad žuvų rūšinei ir funkcinei struktūrai Kuršių mariose reikšmingą poveikį daro vandens temperatūra ir Nemuno vandens nuotėkis, o abu

Klimato rizikos valdymas: kuriems verslo sektoriams kyla didžiausia grėsm

Besikeičiantis klimatas neišvengiamai paliečia kiekvieną – tiek žmones, tiek valstybines institucijas, tiek verslą. Tačiau kai kurioms ekonomikos šakoms kylanti grėsmė yra didesnė nei kitoms. Kuriuos verslo sektorius klimato kaita gali paveikti labiausiai, kokios įmonėms kyla rizikos bei kaip jas galima suvaldyti, pasakoja Greta Petrošiūtė, „Luminor“ banko Tvarumo duomenų ir analitikos vadovė. Audros, sausros, potvyniai ir kitos ekstremalios oro sąlygos, kurios dažnėja keičiantis klimatui, nuo 1980-ųjų metų Europos ekonomikai kainavo pusę trilijono eurų – tai sudaro beveik dešimt metinių Lietuvos BVP,

Klimato kaita – ne tik ekstremalūs karščiai, bet ir kylančios maisto produktų kainos

Šylantis klimatas ir toliau muša rekordus. Po istoriškai šilčiausių 2022-ųjų, panašu, kad 2023-ieji taip pat įeis į istoriją kaip rekordiniais karščiais pasižymėję metai – Europos Sąjungos Koperniko klimato kaitos tarnybos duomenimis, po karščiausios pasaulyje šių metų vasaros sekė toks pat rekordiškai šiltas rugsėjis. Klimato kaita kelia iššūkių ne tik vaisių ir daržovių augintojams, bet ir gamintojams – vis garsiau kalbama apie ekstremalių orų pokyčių įtaką ekonomikai bei maisto produktų kainoms. Pasak Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto mokslininko

Suprasi, kai prarasi: Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį į realius klimato kaitos pavyzdžius Lietuvoje

Artėjant Klimato savaitei, kuri vyks spalio 23-29 dienomis, Aplinkos ministerija skelbia šių metų temą – „Suprasi, kai prarasi“. Pradėta žinomumo didinimo kampanija atkreipia dėmesį į realius klimato kaitos padarinius, kurie gali paliesti kiekvieną Lietuvos gyventoją. Ši iniciatyva kviečia atvirai kalbėti apie iššūkius ir galimybes švelninant klimato kaitą, prie jos prisitaikant ir didinant atsparumą. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje ir Panevėžyje lauko ekranuose ir skaitmeninėse lauko reklamos vitrinose dvi savaites bus rodomi trumpi video siužetai, primenantys svarbiausius pastarųjų metų įvykius Lietuvoje,

Klimatologas prof. E. Rimkus: „Mažiau vartodami sumažinsime ir klimato kaitą“

Ar Lietuvą vis dažniau užklumpančios didžiulės liūtys, krušos, kuomet iš dangaus krenta kiaušinio dydžio ledai, siejamos su klimato kaita. Ar dar sulauksime žiemos speigų ir koks galimas ateities scenarijus, jei nesirūpinsime šia svarbia problema? Apie tai pokalbis su Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriumi Egidijumi Rimkumi. Klimato kaita pirmiausia siejama su pramonės įtaka gamtai. Kada šie pokyčiai prasidėjo? Pirmiausia tai siejama su pramonine revoliucija, kuri prasidėjo XVIII a. antroje pusėje. Tačiau klimato pokyčiai pradėjo ryškėti tik XX a. viduryje.