Besikeičiantis klimatas neišvengiamai paliečia kiekvieną – tiek žmones, tiek valstybines institucijas, tiek verslą. Tačiau kai kurioms ekonomikos šakoms kylanti grėsmė yra didesnė nei kitoms. Kuriuos verslo sektorius klimato kaita gali paveikti labiausiai, kokios įmonėms kyla rizikos bei kaip jas galima suvaldyti, pasakoja Greta Petrošiūtė, „Luminor“ banko Tvarumo duomenų ir analitikos vadovė.

Audros, sausros, potvyniai ir kitos ekstremalios oro sąlygos, kurios dažnėja keičiantis klimatui, nuo 1980-ųjų metų Europos ekonomikai kainavo pusę trilijono eurų – tai sudaro beveik dešimt metinių Lietuvos BVP, skaičiuoja Europos aplinkosaugos agentūra.

Konsultacijų bendrovės „Deloitte“ vertinimu, šiuo metu yra penki verslo sektoriai, kurie yra pažeidžiamiausi dėl klimato kaitos. Tai žemės ūkis, tradicinė energetika, sunkioji pramonė ir gamyba, transporto ir statybų sektoriai. Tačiau, pabrėžia „Deloitte“ analitikai, nuo klimato kaitos nėra apsaugotas nė vienas regionas, sektorius ar profesija.

„Įmonės, kurios geba įsivertinti klimato riziką, įgyja neginčijamą konkurencinį pranašumą ir užsitikrina veiklos ilgaamžiškumą. Klimato kaitos rizikos valdymas atveria duris naujoms verslo galimybėms, inovacijoms. Verta paminėti, kad nesuvaldytos aplinkosauginės rizikos gali turėti didžiulių neigiamų finansinių pasekmių, nes bankai ir kiti finansuotojai vis atidžiau tikrina, kaip įmonės yra pasiruošusios šioms grėsmėms“, – sako ekspertė.

Klimato rizikos verslui yra dvejopos

Tam, kad būtų galima suvaldyti galimas klimato rizikas, pirma reikėtų suprasti, kokios jos yra ir iš kur jos gali kilti. Verslams aktualiausios klimato rizikos skirstomos į dvi pagrindines kategorijas – fizines ir pereinamojo laikotarpio.

Fizinės rizikos kur kas labiau akivaizdžios ir „apčiuopiamos“, sako „Luminor“ banko Tvarumo duomenų ir analitikos vadovė. Tai – karščio bangos, potvyniai, audros, sausros, kylantis jūros lygis bei kiti panašūs fiziniai veiksniai, kurie gali padaryti žalą infrastruktūrai, tiekimo grandinėms, taip pat patiems darbuotojams.

„Šie fiziniai veiksniai skirtingai veikia įvairias įmones. Nors labiau tikėtina, kad su tiesioginėmis fizinėmis grėsmėmis dažniau susidurs tiekėjai ir kiti tiekimo grandinių dalyviai, tačiau joks verslas nėra visiškai apsaugotas nuo jų“, – patikslina G. Petrošiūtė.

Kita vertus, pereinamojo laikotarpio rizikos susijusios su perėjimu prie klimatui neutralios ekonomikos. Kadangi šis laipsniškas perėjimas yra visuotinis, jis daro įtaką kiekvienai įmonei, nepriklausomai nuo jos dydžio, tačiau poveikis kai kuriems sektoriams yra ar bus labai didelis.

„Pereinamojo laikotarpio rizikų pavyzdžiai – galimas anglies dioksido mokesčio įvedimas, anglies dioksido atskleidimo įpareigojimai, perėjimas prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, klimatui draugiškos technologijos ir pan. Kitaip tariant, verslų indėlis į klimato kaitos lėtinimą bei esamų padarinių švelninimą“, – sako ekspertė.

Trys žingsniai klimato rizikų valdymo planui parengti

Perpratus galimas rizikas, galima imtis jų suvaldymo įgyvendinimo, teigia G. Petrošiūtė.

Pirmas žingsnis – reikšmingų rizikų nustatymas ir išsami jų analizė. Pradėti paprasčiausia įsivertinant veiklos sričiai ir geografinei vietovei, kurioje veikiate, labiausiai būdingas fizines ir pereinamojo laikotarpio rizikas. Pavyzdžiui, jei jūsų verslas veikia pajūryje, pirmenybę gali reikėti teikti fizinei jūros lygio kilimo rizikai.

„Į šį procesą rekomenduojama įtraukti suinteresuotąsias šalis, taip pat naudotis įvairiais klimato duomenų ištekliais, kurie padeda numatyti galimus ateities scenarijus. Duomenimis pagrįstas požiūris padės tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai įvertinti galimas rizikas“, – teigia „Luminor“ banko Tvarumo duomenų ir analitikos vadovė.

Antras žingsnis – strateginis rizikų mažinimo planavimas. Ne visos rizikos yra vienodai svarbios, todėl rekomenduojama nusistatyti pagrindinius prioritetus ir apsibrėžti, kaip atrodo galutinis jų tikslas.

„Pavyzdžiui, galbūt jūsų prioritetas yra anglies dioksido pėdsako mažinimas. Tuomet galutinis ar bent tarpinis tikslas galėtų būti pėdsako sumažinimas tam tikru procentu, gerai vertinamo tvarumo sertifikato gavimas ar pan. Išsikėlus prioritetinius tikslus, laikas išsikelti įgyvendinamus uždavinius jų link ir paskirstyti išteklius“, – pataria G. Petrošiūtė.

Trečias žingsnis – aktyvus plano įgyvendinimas ir nuolatinis jo peržiūrėjimas. Anot ekspertės, šiame žingsnyje reikėtų suprasti, kad rizikų valdymas yra nuolatinis procesas, pareikalausiantis stebėti pažangą ir būti pasirengus keisti strategiją.

„Taip pat patartina laikytis 80/20 taisyklės, kuri teigia, kad 20 proc. pastangų duoda 80 proc. rezultatų, o likę 80 proc. pastangų – tik 20 proc. rezultatų. Susitelkite į tas 20 proc. pastangų, kurios turės didžiausią poveikį – padaryti visko vienu metu yra tiesiog neįmanoma“, – tvirtina „Luminor“ banko Tvarumo duomenų ir analitikos vadovė.

Agnė Mažeikytė-Šmeliova 
„Luminor“ komunikacijos projektų vadovė