Artėjant Klimato savaitei, kuri vyks spalio 23-29 dienomis, Aplinkos ministerija skelbia šių metų temą – „Suprasi, kai prarasi“. Pradėta žinomumo didinimo kampanija atkreipia dėmesį į realius klimato kaitos padarinius, kurie gali paliesti kiekvieną Lietuvos gyventoją. Ši iniciatyva kviečia atvirai kalbėti apie iššūkius ir galimybes švelninant klimato kaitą, prie jos prisitaikant ir didinant atsparumą.

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje ir Panevėžyje lauko ekranuose ir skaitmeninėse lauko reklamos vitrinose dvi savaites bus rodomi trumpi video siužetai, primenantys svarbiausius pastarųjų metų įvykius Lietuvoje, susijusius su ekstremaliais gamtos reiškiniais, kurie kartojasi vis dažniau ir ateityje gali tapti kasdienybe. Siužetai bus matomi ir internetinėje erdvėje, socialiniuose tinkluose.

Rugpjūčio pradžioje didžiulė audra nusiaubė Žagarės miestelį: išvartyta šimtai vertingų medžių, jie griuvo ant pastatų, nutraukė elektros laidus, kruša išdaužė langus, vėjas nunešė stogus, neišvengta ir aukų – užkritus nulūžusiai medžio žuvo viena moteris. Maksimalus iškritusių ledukų dydis siekė net 9 cm, vieni stambiausių per visą Lietuvos orų stebėjimo istoriją. Žmonės dalijosi, kad vaizdai priminė siaubo filmą.

Šią vasarą ir rudens pradžioje dėl medžių kenkėjų pažeidimų paskelbta stichinė nelaimė Lietuvos miškuose, 7 šalies savivaldybėse. Žievėgraužiai tipografai puola egles: apsigyvena po žieve ir grauždami takus pažeidžia medžio gyvybinius audinius, todėl eglės greitai nudžiūva. Žievėgraužio tipografo židinių Valstybinių miškų urėdijos valdomuose miškuose užregistruota 3547 ha plote, kuriame kenkėjai nudžiovino 594 tūkst. kubinių metrų medienos.

2023 m. vasarį pajūryje siautėjusi audra pridarė žalos už beveik 1 mln. eurų. Tokio masto stichijos neprisimena net vyresnio amžiaus žmonės. Labiausiai nukentėjo Kuršių nerijos, Palangos ir Šventosios kopagūbriai, buvo pažeista 3,4 tūkst. metrų apsauginio kopagūbrio vakarinio šlaito.

Upėmis virtusios gatvės, apsemti namai po liūčių vis dažniau tampa išbandymu visoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, Klaipėdoje vien per rugpjūtį iškrito trečdalis visų metų kritulių normos –  į vieną kvadratinį metrą 23 dešimties litrų talpos kibirai vandens. Mėnesio kritulių norma buvo viršyta 2,65 karto.

Aplinkos ministerija Klimato savaitę rengia jau penktąjį kartą. Kaip ir ankstesniais metais šia proga įstaigos, įmonės, organizacijos, asociacijos, bendruomenės ir kiti klimato kaitos iššūkiams neabejingi žmonės organizuoja įvairius renginius ir siūlo iniciatyvas. Su Klimato savaitės renginiais visoje Lietuvoje, kurių numatyta net 157. Daugiausiai renginių numatyta Klaipėdos (16), Vilniaus (15), Mažeikių (13), Kauno (12) ir Marijampolės (11) savivaldybėse.

Aplinkos min. inf.