Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skelbia apie gaisrą Šilutėje ir primena statistikos apie gaisrus ir jų aukas Lietuvoje. Lapkričio 27 d. naktį, kai artėjo 3 val., gautas pranešimas, jog dega automobilis Gluosnių g., Šilutėje. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, automobilis „Mercedes Benz“ degė atvira liepsna. Gaisro metu sudegė automobilio variklio skyriaus degios dalys, termiškai paveiktas kėbulas.

Šiemet – jau 7 tūkstančiai gaisrų

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet šalyje kilo beveik 7 tūkst. gaisrų, jų metu žuvo 71 žmogus. Dažniausios žūčių gaisruose priežastys – neatsargus elgesys su ugnimi, neatsargus rūkymas, netvarkingos krosnys ir elektros instaliacija.

Kad tokių nelaimių būtų mažiau, šalies priešgaisrinių gelbėjimo valdybų ir tarnybų pareigūnai nuolat susitinka su gyventojais ir kalbasi su jais, kaip pasirūpinti savo namų saugumu, kad būtų išvengta gaisrų, taip pat primena, jog namuose ar butuose būtina įsirengti autonominius dūmų detektorius. Dėl dūmų detektoriai skleidžia garsą, kuris įspėja apie gaisrą.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi žuvo 18 gyventojų,  16 – dėl neatsargaus rūkymo, 6 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 6 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl sprogimų, po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų ir dėl kitų priežasčių. Dar dvylikos žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos. Šiais metais šalyje gaisruose jau žuvo 71 žmogus, traumuoti – 159 žmonės.

Dešimties mėnesių gaisrai ir gelbėjimo darbai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje kilo 6548 gaisrai, juose žuvo 67 žmonės, tarp jų 2 vaikai, o 148 gyventojai patyrė traumų.  Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 120 gyventojų, iš jų 6 vaikus. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesinti 6856 gaisrai, o juose žuvo 71 gyventojas, šiemet gaisrų (-4,5 proc.) ir juose žuvusiųjų (-5,6 proc.) mažiau.

Miestuose žuvo 24 gyventojai (36 proc. žuvusiųjų), 100 tūkst. šalies miestuose gyvenančių žmonių teko 1 gaisruose žuvęs žmogus,  miesteliuose bei kaimo vietovėse gaisruose žuvo  43 žmonės (64 proc. žuvusiųjų), 100 tūkst. miesteliuose bei kaimo vietovėse gyvenančiųjų teko 5 gaisruose žuvę žmonės.

Šiemet kilo 7 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus. Dvidešimt gyventojų žuvo Vilniaus (iš jų 8 – Vilniaus mieste, 5 – Vilniaus rajone) apskrityje, 10 – Panevėžio (iš jų 4 – Kupiškio rajone) apskrityje,  8 – Kauno (iš jų 4 – Kauno rajone) apskrityje, 7 – Klaipėdos (iš jų 4 – Klaipėdos mieste) apskrityje.

Penkiolika gyventojų žuvo antradienį, antroje mėnesio pusėje, t. y. nuo 13-tos dienos iki mėnesio pabaigos gaisruose žuvo 46 gyventojai (69 proc. žuvusiųjų). Tragiškiausias paros laikas – nuo 19 val. iki 6 val. ryto, gaisruose žuvo 46 gyventojai (69 proc.). Ugnis pasiglemžė 42 vyrų ir 21 moters gyvybes, keturių asmenų tapatybė nenustatyta. Žuvusiųjų gaisruose amžiaus vidurkis – 66-eri metai.

Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų ir būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Per penkerius metus lapkričio-gruodžio mėnesiais gaisruose žuvo 112 žmonių, t. y. vidutiniškai po 11 gyventojų per mėnesį. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų pasirūpinti savo būsto saugumu ir šildymo sezono metu su ugnimi bei šildymo įrenginiais elgtis ypač atsargiai.

Per 10 šių metų mėnesių gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1656 gaisrai, t. y. 25,3 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 57 žmonės (iš jų 39 gyventojai – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose). Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 1160 gaisrų, iš jų 576 gaisrai, arba 50 proc. – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.

Šiemet 562 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,6 proc. visų gaisrų), iš jų dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 238 gaisrai), pirtys (98) ir garažai (39). 802 gaisrai kilo transporto priemonėse (12,2 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 429 lengvuosius automobilius. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 79 gaisrai (1,2 proc. visų gaisrų).

Ugniagesiai gelbėtojai gaisrų metu išsaugojo 437 pastatus, 74 transporto priemones, 245 gyvūnus. Miestuose užgesinti 3193 gaisrai (48,8 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3355 (51,2 proc.). Ugnis sunaikino 149 pastatus, 178 transporto priemones, 259 gyvūnus, 2292 kv. m gyvenamojo ploto, o 4071 kv. m šio ploto buvo sugadintas.