Šilutė: už elektromobilių viešojo įkrovimo paslaugą teks mokėti?

Šilutės rajono savivaldybės taryba planuoja apmokestinti elektromobilių viešojo įkrovimo paslaugą. Šią savaitę savivaldybės Tarybos komitetai svarstys, ar tam pritarti.

Jeigu savivaldybės Taryba posėdyje tam pritars, bus nustatoma, kad nuo šių metų spalio 9 d. elektromobilių įkrovimo paslauga iš savivaldybės lėšų įrengtose elektromobilių įkrovimo stotelėse bus mokama.

Siūloma nustatyti elektromobilių viešojo įkrovimo paslaugos kainą – 0,30 Eur/kWh.

Šilutės rajono savivaldybės administracijai pagal su Transporto kompetencijų agentūra 2020 m. gegužę pasirašytą elektromobilių įkrovimo stotelių perdavimo-priėmimo aktą buvo perduota elektromobilių įkrovimo stotelė (Cintjoniškių g. 9A, Šilutės m.), kuri pradėta eksploatuoti 2021 m. liepą.

Įkrauti automobilius kainavo 25 tūkstančius

Per stotelės veikimo laikotarpį (2021 m liepos 1 d. – 2023 m. liepos 31 d.) ja pasinaudota 5961 kartą, sunaudota 91 651 kWh elektros energijos, už elektros energiją ir galios mokesčius iš savivaldybės biudžeto sumokėta per 25 tūkst. Eur. Vidutiniškai vieno įkrovimo metu panaudota 15,4 kWh elektros energijos, kas savivaldybei vidutiniškai kainavo 4,16 Eur (apie 0,27 Eur už kWh). Savivaldybės turi teisę nustatyti ir gauti atlygį iš galutinių vartotojų už stotelėse suteiktą elektromobilių įkrovimo paslaugą.

Atsižvelgiant į faktiškai patiriamas išlaidas, susijusias su minėtos stotelės eksploatavimu, siūloma nuo 2023 m. spalio 9 d. rinkti 0,3 Eur/kWh atlygį iš galutinių vartotojų už stotelėje suteiktą elektromobilių įkrovimo paslaugą.

Atsiskaitymas – mobiliuoju telefonu

Mokestis būtų renkamas naudojantis stotelės gamintojo siūloma mokesčio rinkimo telefono programėle, už mokesčio rinkimo administravimą būtų taikomas paslaugos mokestis, kurį sudaro 10 proc. transakcijos sumos bei 0,3 Eur už kiekvieną transakciją (t. y. krovimo sesiją). Mokesčio rinkimo administravimo paslauga būtų perkama viešųjų pirkimų būdu. Vidutiniškai elektromobilio vienas įkrovimas kainuos apie 4,62 Eur.

Tokią informaciją pateikė Andrius Norvaišas, Ūkio skyriaus viešojo administravimo specialistas.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite