Seimas po svarstymo pritarė įstatymų projektams, kuriais siūloma griežtinti sankcijas už aplinkosaugos pažeidimus, tai numatant ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Siūloma baudas diferencijuoti pagal pažeidimo pobūdį ir daromą neigiamą poveikį aplinkai, taip pat baudos dydį susieti su gaunama nauda.

Svarstomais įstatymo pakeitimais siūloma griežtinti baudas už saugomų rūšių, laukinių gyvūnų žalojimą, saugomų rūšių, laukinių augalų ir grybų žalojimą, naikinimą ir jų naudojimą, prievolės atkurti mišką nevykdymą, invazinių rūšių naudojimą, nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims, neteisėtai laikantiems laukinius gyvūnus; sugriežtinti atsakomybę už Žvejybos taisyklių pažeidimus.

Pasak Seimo Aplinkos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės, esamos sankcijos pažeidėjų neatbaido, tai įrodo neteisėta žvejyba užsiimančių ir aplinkai žalą darančių asmenų, kurie jau yra kelis kartus bausti, skaičius. Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą, siūloma didinti baudas penkis kartus, numatoma daugiau atvejų įrankių ar nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimui. Svarbu pažymėti, kad tokio pobūdžio pažeidimams, susijusiems su brakonieriavimu, nustatyti skiriama daug laiko, kitų sąnaudų, tyrimo ir duomenų rinkimo įdirbio – tuo tarpu 30 eurų bauda nėra proporcinga nei siekiamam tikslui, nei pažeidimo pobūdžiui ar (dažnai) mastui, nei aplinkos apsaugos pareigūnų motyvacijai. Komiteto vadovė pažymėjo, jog svarstomais pakeitimais taip pat siekiama, kad už nelegalių žvejybos įrankių laikymą, bauda nebūtų mažesnė nei už nelegalių įrankių įsigijimą, „nes pardavimo fakto įrodymas apsunkina atsakomybės pripažinimą, galima sakyti, kad pareigūnai mato, bet nieko negali padaryti“.

A. Gedvilienė pabrėžia, kad siūloma sugriežtinti ir atsakomybę už pažeidimus verslinėje žvejyboje, nes šiuo metu mėgėjų taisyklėse numatyta atsakomybė yra net griežtesnė, nei už pažeidimus žvejojat dideliu mastu, todėl už šiurkščius pažeidimus siūloma konfiskuoti ir žvejų verslininkų žvejybos įrankius, kuriais padarytas nusižengimas.

„Pokyčiai yra labai reikalingi, nes dabartinės baudos ir atsakomybė už pažeidimus, daromus žvejojant, yra neveiksmingos, pareigūnai skiria daug laiko ir sąnaudų, o galimybė paskirti adekvačią baudą ar konfiskuoti nelegalius įrankius yra minimali. Pasakysiu griežtai, bet šiuo metu brakonieriai gali tyčiotis iš valstybės, jiems apsimoka, nes pareigūnai turi įrodinėti akivaizdžius dalykus. Todėl siūlau nustatyti didesnes baudas ir panaikinti išsisukinėjimo galimybes, taip labiau gerbiant pareigūnų darbą ir siekiant nuoširdžiai saugoti gamtą ir jos išteklius. Pakeitimus rengiau konsultuodamasi su aplinkosaugininkais, žvejais bei pareigūnais“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Aplinkos komiteto pirmininkė.

Numatoma, kad šios pataisos įsigaliotų 2024 m. liepos 2 d. Svarstomomis pataisomis taip pat siūloma, kad nuo 2025 m. gegužės 1 d. Žemės gelmių registre neįregistruotų: geoterminių gręžinių sistemos, požeminio vandens gavybos gręžinio, angliavandenilių gręžinio naudojimas užtrauktų baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 900 iki 3000 eurų. Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektui ir lydimiesiems teisės aktams Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo pataisų projektams po svarstymo pritarė 74, prieš balsavo 5, susilaikė 26 Seimo nariai.

Spaudos biuro vyriausioji specialistė 
Saulė Eglė Trembo