Rusnės salos bendruomenė skelbia

Rusnėje atkuriamos savanorių ugniagesių tradicijos. Pirmasis Savanorių ugniagesių tuntas suorganizavo pratybas. Jų metu išbandyta bendruomenės įsigyta naujos technologijos 500 l gaisrinė priekaba su mobiliu aukšto slėgio spaudimo siurbliu. Gesinant gaisrą jį valdyti gali vienas savanoris ugniagesys, be papildomos pagalbos.

Efektyviam gaisro gesinimui bus naudojama naujausia BONPET gaisro gesinimo medžiaga, sunaudojanti 20 kartų mažiau sudrėkintų cheminių medžiagų nei gesinant tik vandeniu. Iškilus kritinei situacijai ir atsiradus būtinajai pagalbai, savanoriai ugniagesiai bus informuojami apie pagalbos poreikį pasitelkiant inovatyvią, Suomijoje ištestuotą informavimo ir valdymo sistemą, veikiančią mobiliajame telefone.

Ir gesins, ir rūpinsis prevencija

Rusnės savanoriai ugniagesiai ne tik savarankiškai gesins gaisrus. Jie telks vietos gyventojus aktyviai dalyvauti įgyvendinant gaisrų prevencijos priemones, saugant nuo gaisrų žmonių gyvybę, sveikatą, turtą ir aplinką, vykdys vietos gyventojų švietimą gaisrų prevencijos srityje, organizuos mokymus apie priešgaisrinę saugą, krizių valdymą ir civilinę saugą, supažindins su priešgaisrinės saugos reikalavimais.

Rusnės bendruomenė „Rusnės sala“, kuriai vadovauja Saulius Bukantas, atvertė naują istorijos puslapį. Pratybų metu savanorių ugniagesių ambasadorius Gintaras Martinkėnas akcentavo: „Kai visoje Lietuvoje optimizuojama priešgaisrinė sistema, Rusnės bendruomenės nariai įkūrė pirmąjį Lietuvos savanorišką ugniagesių tuntą bendruomenės lėšomis. Taip jie įrodė, kad gerovės valstybė yra kuriama mūsų pačių“.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite