Mažiau naujų klientų, stabilūs įsidarbinimo rodikliai, suaktyvėjęs švietimo sektorius ir ūgtelėjęs nedarbas – tokie svarbiausi rugpjūčio darbo rinkos ypatumai. Vasarai baigiantis, darbuotojų paieška buvo pasyvesnė nei balandžio-liepos laikotarpiu, tačiau aktyvesnė nei gruodį-kovą. Rugpjūtį 4,3 tūkst. darbdavių paskelbė 15 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų trys ketvirtadaliai (10,7 tūkst.) – kvalifikuotam darbui.

„Artėjant rudeniui darbo rinką, kaip įprasta, gyvina prasidedantys nauji mokslo metai. Švietimo įstaigos ieško mokytojų, jų padėjėjų ir pagalbinio personalo, neformaliojo mokymo paslaugų teikėjai dairosi papildomo ugdymo, įvairių kūrybinių ir sporto būrelių darbuotojų. Suaktyvėja ir maitinimo įstaigos: vienos ieško pamainos į studijas grįžtantiems vasarą dirbusiems studentams, kitos rengiasi teikti maitinimo paslaugas mokykloms ar didina veiklos apimtis laukdamos į biurus grįžtančių darbuotojų“, – teigė Užimtumo tarnybos stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Darbo rinkos aktyvumą rodo ir stabilūs įsidarbinimo rodikliai. Rugpjūtį dirbti pradėjo 17 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų –  šiek tiek daugiau nei liepą ir birželį. Švietimo (900) bei žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (1 tūkst.) sektoriuose įsidarbinusių darbo ieškančių asmenų skaičius – didžiausias nuo metų pradžios.

Vasaros pabaigoje daugėjo pradėjusių dirbti vadovais, specialistais ir paslaugų (aptarnavimo) darbuotojais. Aktyviau nei liepą darbo ieškantys žmonės  įsidarbino mokytojais, gydytojais, slaugos specialistais, veterinarais, elektros ir chemijos inžinieriais, buhalteriais, mokytojų padėjėjais, vaikų priežiūros darbuotojais, virėjais, pardavėjais.

Pradėjusių dirbti kvalifikuotais ar nekvalifikuotais darbininkais skaičius beveik nekito. Kvalifikuoto darbininko ar operatoriaus darbo ieškantys rugpjūtį daugiausiai darbinosi sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais, statybininkais, variklinių transporto priemonių taisytojais, mėsininkais ar žuvų darinėtojais, lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojais. Ieškoję nekvalifikuoto ar žemos kvalifikacijos darbo daugiausiai rinkosi valytojo ar pagalbinio darbininko pozicijas.

„Nepaisant stabilių įsidarbinimo rodiklių ir rugpjūtį sumažėjusio naujų klientų srauto, fiksuojame nedarbo ūgtelėjimą. Dalis mūsų klientų grįžta po terminuotų darbų, kiti neskuba ar negali taip greitai, kaip norėtų, grįžti į darbo rinką“, – atkreipė dėmesį Jurgita Zemblytė.

Rugsėjo 1 d. šalyje buvo 160,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų, kuriems suteiktas bedarbio statusas – tai 4,1 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį, tačiau 7,1 tūkst. mažiau nei kovą, prieš suaktyvėjant sezoninių darbuotojų samdai.

Registruotas nedarbas šalyje siekia 8,8 proc. – šalyje nedirba kas vienuoliktas darbingo amžiaus šalies gyventojas, įgijęs bedarbio statusą Užimtumo tarnyboje. Didžiausias nedarbas – Kalvarijos (12,8 proc.), Ignalinos r. (12,4 proc.), Lazdijų r. (11,2 proc.) bei Kazlų Rūdos ir Jonavos r. (po 11,1 proc.) savivaldybėse, mažiausias – Neringoje (2,1 proc.) ir Birštone (5,6 proc.).

Registruoto nedarbo rodikliai didėjo 54 savivaldybėse. Labiausiai nedarbas paaugo Molėtų r., Zarasų r., Marijampolės, Šakių r., Joniškio r., Pagėgių, Anykščių r. ir Švenčionių r. savivaldybėse.

Užimtumo tarnybos inf.