Per šventinę eglučių karštinę – kuo mažiau žalos gamtai

Kalėdų laukimo laikas kasmet pasižymi savotiška eglučių, neatsiejamo šių švenčių atributo, karštine. Dažnas suka galvą, kaip papuošti namus ar darbovietę, ir sprendžia galvosūkį, ką pasirinkti – tikrą ar dirbtinę eglę, o gal pasimerkti tik jos šakų.

„Norint užuosti eglės kvapą ir sukurti kalėdinę nuotaiką, tikrai pakaktų ir kelių šakų, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Juk vietoj visos eglės papuošę jos šakas, galime išgelbėti medį. Augančiomis žaliaskarėmis grožėkimės gamtoje.“

Siekdami kuo daugiau eglučių išgelbėti nuo kirvio, miškininkai ir šiemet šalies gyventojams dovanos eglišakių. Jos atkeliaus iš paruoštų miško kirtimų valksmų, ir nė vienas medelis nebus nukirstas.

Miškininkai eglių šakas nemokamai dalins gruodžio 20 d. 12 val. miestų ir miestelių pagrindinėse aikštėse, didesnėse susibūrimo vietose, prie seniūnijų, girininkijų – apie 120 vietų. Šios Valstybinių miškų urėdijos (VMU) rengiamos tradicinės akcijos „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ vietos kitos savaitės pradžioje bus paskelbtos VMU tinklalapyje.

Nutarusiems pasipuošti visą eglę patariama rinktis tikrą, o ne dirbtinę. Pasak Martyno Norbuto, plastikinėmis eglutėmis žala gamtai daroma kelis kartus: išgaunant plastikui pagaminti reikalingas medžiagas, sukeliant taršą gamybos metu, jau nekalbant apie tai, kad daugelis plastikinių eglių tampa atliekomis.

Aplinkos ministerijos inf. 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Paukščiai kerta valstybių sienas be vizų…

Spalio 10-ąją paminėta Pasaulinė migruojančių paukščių diena. Tai visame pasaulyje vykstanti Jungtinių Tautų remiama iniciatyva, kviečianti atkreipti dėmesį į migruojančių paukščių apsaugą ir jų išsaugojimui būtiną tarptautinį bendradarbiavimą. 2026 metų tema skamba itin paprastai, tačiau kartu ir labai prasmingai: „Svarbus kiekvienas paukštis – jūsų stebėjimai yra reikšmingi!“ Šių metų kampanijoje ypatingas dėmesys skiriamas gamtosauginiam švietimui, kuris padeda geriau pažinti migruojančius paukščius ir priimti jų apsaugai svarbius sprendimus. Migracija yra vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių pasaulyje. Kasmet milijardai paukščių kerta kalnus, dykumas,

Pagryniuose išasfaltavo ir Emericho gatvę

asfaltas

Šilutės rajono savivaldybė pranešė, jog Pagryniuose baigta kapitaliai remontuoti Emericho gatvę. Anot savivaldybės pranešimo, atlikti svarbūs infrastruktūros atnaujinimo darbai. Išasfaltuota 320 metrų ilgio ir 5 metrų pločio gatvės atkarpa; paklota 8 cm storio asfaltbetonio danga; įrengtas gatvės drenažas. Artimiausiu metu bus pastatyti kelio ženklai ir užbaigti aplinkos tvarkymo darbai. Prie Emericho gatvės kapitalinio remonto finansiškai prisidėjo ir patys gatvės gyventojai.

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Taip pat skaitykite