Tag Archives: Kalėdos

Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės sveikinimas šv. Kalėdų proga

Mielieji, sveikinu Jus visus su Šventomis Kalėdomis, šviesiausia ir jaukiausia metų švente, kuri padeda dar aiškiau pamatyti ir įvertinti tai, ką turime. Jaukumą ir bendrystę kuriame mes patys, turėdami ryžto atverti širdis, tiesti rankas kito link ir dalytis šiluma. Kad ir kiek būtų rūpesčių, išbandymų, nuoskaudų – pro nusivylimo debesis prasiskverbia Kelrodės žvaigždės šviesa, suteikianti jėgų ir vedanti pirmyn. Gyvename audringame ir net grėsmingame pasaulyje, kuriame milijonai žmonių į dangų dairosi su nerimu, baimindamiesi naujų išpuolių. Prisiminkime visus juos ir

Kalėdos

Kalėdos arba šventos Kalėdos – senas šaknis turinti žiemos saulėgrįžos, saulės sugrįžimo šventė. Saulės sugrįžimo šventės sparčiai formavosi atsiradus žemdirbystei ir gyvulininkystei. Saulės sugrįžtant būdavo pradedama laukti lapkričio gale, o gruodžio pabaigoje, Saulei „apsigręžus“ – t. y. įvykus solsticijai, atliekamos apeigos, trukdavusios porą savaičių. Laukimo laiką krikščionybė sutapatino su adventu. Gruodžio 25 d. nuo seno laikyta saulės atgimimo diena. Europoje, paplitus krikščionybei, senosios tradicijos susipynė su naujomis, Kalėdas imta minėti kaip Jėzaus gimimo šventę. Kristaus gimimo istorija daugiausia remiasi Mato

Elektroninių sukčių Kalėdos prasideda anksčiau: kaip nepasimauti ant jų kalbiuko?

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras informuoja, kad per trečiąjį metų ketvirtį, nuo liepos iki rugsėjo, elektroniniai sukčiai iš mūsų šalies gyventojų ir įmonių siekė išvilioti 5,1 mln. eurų – net penktadaliu daugiau nei per tą patį laiką pernai. Tačiau, nepaisant suintensyvėjusių atakų, šalies finansų institucijų atsparumas sukčiavimui taip pat auga. Realūs nuostoliai, kuriuos sugebėjo padaryti sukčiai, minėtu laikotarpiu, palyginus su 2022-aisiais, sumažėjo 3 procentais, iki 2,3 mln. eurų. Vidutinė išviliojama suma šių metų trečiąjį ketvirtį siekė 871 eurą. Skaičiuojama, kad

Adventas ir Kalėdos Mažojoje Lietuvoje

XX a. pr. Kalėdos Mažojoje Lietuvoje buvo suvokiamos kaip senųjų metų palydos ir naujųjų sutikimas. Archajiškajam lietuvininkų Kalėdų šventės modeliui būdingi tokie elementai: kieminėjimasis, persirengėlių vaikštynės, apeiginės šventės vaišės, įvairūs tikėjimai ir burtai.   Senovinius kalendorinius papročius labai veikė bažnyčios įtaka, tad vėliau pagrindinė apeigų dalis liko pamaldos, giesmių giedojimas, o linksmybės nukeliamos į antrą ar trečią dieną. Kiekvienoje lietuvininkų šeimoje laikytasi savitų tradicijų, perduodamų iš kartos į kartą. Advento vainikas Susikaupimo metas prieš Kalėdas – adventas – Lietuvoje įsigalėjo

Skelbiamas Kalėdinės vitrinos konkursas

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms tęsiama tradicija – Šilutės seniūno Raimondo Steponkaus sudaryta komisija rinks gražiausią kalėdinę vitriną Šilutės mieste. Kviečiame visus verslininkus puoštis ir dalyvauti konkurse! Įprasta, kad šventės nuotaiką mieste kuria parduotuvių, įmonių, įstaigų, organizacijų kolektyvai. Šie konkursai atskleidė, kad sumanumo, išmonės ir kūrybingumo šilutiškiai nestokoja: konkursų nugalėtojų padėkas yra gavę gėlių, drabužių parduotuvių kolektyvai, komisijai bus ir sunku išrinkti gražiausią, nes gražių būdavo daug. Savivaldybė ragina gyventojus puošti ir namų, butų langus, balkonus. Jiems konkurso neskelbia, tačiau tikisi,

Trys išminčiai keliavo jau 18-tąjį kartą

Trijų karalių šventė – tai žiemos švenčių pabaigtuvės ir saulės sugrįžtuvės. Krikščionybės laikais paplito paprotys ant durų bažnyčioje pašventinta kreida užrašyti pirmąsias Trijų karalių vardų raides. Kiekvienam karaliui skirtas kryželis prieš jo vardą reiškia išminčiaus šventumą. Šiemet trys išminčiai sausio 5 d. lankėsi Rukų Šv. Antano Paduviečio, Pagėgių Šv. Kryžiaus bažnyčioje. Klebonas Kazys Žutautas pašventino dovanas ir kreidą. Jomis buvo apdovanoti visi parapijiečiai, gausiai dalyvavę Šv. Mišiose. Dar 2002 metais Pagėgių bendruomenės pirmininkui Edmundui Inciui kilo mintis apie naują tradiciją

Vaikų ligų skyriuje lankėsi Kalėdų Senelis

Prieš šv. Kalėdas VšĮ Šilutės ligoninės mažuosius pacientus aplankė Kalėdų Senelis. Kartu su juo pradžiuginti vaikų atskubėjo Vydūno gimnazijos moksleiviai su mokytojais.  Tądien vaikai svečiams deklamavo eilėraščius ir dainavo daineles, o Kalėdų Senelis mažuosius džiugino dovanomis. „Mums malonu, jog mus prisimena ir aplanko. Kuo toliau, tuo vis labiau žmonės stengiasi daryti gera kitiems. Tai džiugina”, – sakė Šilutės ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Vaidilutė Intienė pridurdama, kad tą rytą ir JAV prezidentas Barakas Obama persirengęs Kalėdų Seneliu, pilnu maišu ant

Kūčiukų tradicijas lietuvaičiai puoselėja ir šiandien

Artėjant Kūčioms tiek fasuoti, tiek sveriami kūčiukai vis dažniau atsiduria pirkėjų krepšeliuose. Prekybininkai skaičiuoja, kad kūčiukų prieš šventes nuperkama net iki 150 tonų. Šie kepiniai atsiduria ant šventinio stalo ne tik įvairiose Lietuvos vietovėse, bet ir užsienyje, kur gyvena lietuviškas tradicijas puoselėjantys žmonės. Lietuviškų papročių tyrinėtojai teigia, kad tradicija valgyti kūčiukus simbolizavo žmogaus santykį su duona, o seniau kūčiukai buvo net delno dydžio. Kokius kūčiukus lietuvaičiai renkasi šiandien? Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė pasakoja, kad kūčiukų, kurie liaudyje

Per šventinę eglučių karštinę – kuo mažiau žalos gamtai

Kalėdų laukimo laikas kasmet pasižymi savotiška eglučių, neatsiejamo šių švenčių atributo, karštine. Dažnas suka galvą, kaip papuošti namus ar darbovietę, ir sprendžia galvosūkį, ką pasirinkti – tikrą ar dirbtinę eglę, o gal pasimerkti tik jos šakų. „Norint užuosti eglės kvapą ir sukurti kalėdinę nuotaiką, tikrai pakaktų ir kelių šakų, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Juk vietoj visos eglės papuošę jos šakas, galime išgelbėti medį. Augančiomis žaliaskarėmis grožėkimės gamtoje.“ Siekdami kuo daugiau eglučių išgelbėti nuo kirvio, miškininkai ir šiemet