Paskelbta navigacijos pradžia Nemuno upe ir Kuršių mariomis

Nuo kovo 20 d. paskelbta navigacijos pradžia pagrindiniame vidaus vandens kelyje Nemuno upe ir Kuršių mariose – nuo Kauno iki Klaipėdos. Šiais metais eksploatuojamų vidaus vandenų kelių ilgis siekia 500 km – 20 km daugiau nei pernai. Lietuvoje registruotų laivų per metus padaugėjo dar 500 ir šiuo metu yra 28 tūkst.

Navigacijos pradžia 

Naująjį navigacijos sezoną vidaus laivyba pasitinka su žiemą pasiektu krovinės laivybos rekordu, uostų plėtra Kaune, degalinėmis ant vandens, patobulinta ir dar patogesne vandens kelių navigacine programėle WAVE. Be to, šiemet sukama tvaresnės laivybos link – patvirtintas elektrinio laivo sąstato projektas.

„Matome, kad vidaus laivybos populiarumas Lietuvoje kasmet auga, nes daugėja tiek laivams pritaikytų vandens kelių, tiek paslaugų šiam tvariam transportui. Šiais metais Vidaus vandens kelių direkcija dar daugiau dėmesio skirs žaliosioms inovacijoms. Jos prisidės prie tvaresnės logistikos šalyje ir sveikesnės aplinkos visiems šalies gyventojams“, – sako Vladimiras Vinokurovas, AB Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius.

Kaip ir kiekvienais metais, žymimas laivakelis, tikrinami gyliai, vykdomi valymo darbai vandens keliuose ir uostuose. Nors degalinės ant vandens ir WAVE programėlė jau pažįstamos vartotojams, per pastaruosius metus jos buvo ištestuotos ir tapo patogesnės naudoti. Kiekvienas besidomintis laivyba gali įsidiegti programėlę savo telefone. Joje laivavedžiai ras visą reikalingą informaciją – pažymėtą laivakelį, bunų vietas, gylius, uostų, prieplaukų ir degalinių vietas, tiltus bei galės susikurti maršrutus.

Degalinės ant vandens

Šiuo metu laivą papildyti degalais ant vandens galima degalinėse Kaune, Jurbarke, Svencelėje ir Nidoje. 2024 m. minėtose degalinėse laivavedžiai įsipylė daugiau nei 100 tūkst. litrų degalų, taip prisidėdami prie tvarumo iniciatyvų. Degalinės turi įrengtus išsiliejimo prevencijos mechanizmus, kurie sumažina kuro išsiliejimo į vandenį riziką ir aplinkos taršą – šis būdas yra nepalyginamai saugesnis nei kuro pylimas iš kanistrų.

Vandens keliai

Naujajame sezone bus eksploatuojamos vidaus vandens kelių atkarpos Kuršių mariose, Nemuno upėje nuo Kauno iki žiočių, Nemuno aukštupyje Kauno mariose, Alytuje ir Druskininkuose, Minijoje, Karaliaus Vilhelmo kanale, Pakalnėje-Rusnaitėje, Neryje Vilniuje.

Visas eksploatuojamų kelių sąrašas pateikiamas svetainėje. Šį mėnesį susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio įsakymu skirtas 11 mln. Eur. (iš kurių 9 mln. Eur. sudaro Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšos) finansavimas netaršioms vidaus vandens transporto priemonėms įsigyti: nesavaeigei baržai, 100 proc. elektriniam kranui, elektra varomam laivui stūmikui. Planuojama įsigyti aplinkai draugišką, žaliąją energiją naudojantį laivą. Jis bus varomas elektros varikliais, kurie bus maitinami iš baterijų. Skelbiamas inovatyvaus laivo pirkimas.

„Valstybės valdomos įmonės turi galimybę inicijuoti išskirtinius projektus, kurie paveikia visą transporto sektoriaus modelį, siekti tvarios ekonomikos ir sukurti naujas transporto galimybes ”, – sako Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius.

Pagal Vidaus vandens kelių direkcijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite