Padidėjo išmokos ūkininkaujantiems „Natura 2000“ teritorijose

Privatūs ir juridiniai asmenys, kuriems dėl gamtosauginių reikalavimų apribojamas ūkininkavimas „Natura 2000“ teritorijose, gali gauti kompensacines išmokas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Su Natura 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“. Parama teikiama, turintiems žemės ūkio ar miško plotus. Šiuo metu parama yra padidinta.

Parama pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ skiriama kasmet už žemės ūkio paskirties žemės plotą, esantį erdvinių duomenų sluoksnyje „Natura 2000“ žemės ūkio naudmenose“. Siekiama paramos gavėjams kompensuoti prarastas pajamas už apribojimus šiose vietovėse pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl laukinių paukščių apsaugos ir Tarybos direktyvą dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos privalomų reikalavimų įgyvendinimo.

Parama pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ miškuose“ skiriama kasmet už miško plotą, esantį erdvinių duomenų sluoksnyje „Natura 2000“ miškuose“ arba kitoje gamtiniu požiūriu vertingoje teritorijoje. Siekiama paramos gavėjams kompensuoti patirtas papildomas išlaidas bei prarastas pajamas dėl minėtų direktyvų vykdymo.

Nuo šių metų liepos pabaigos yra padidintos kompensacinės išmokos. Parama pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ išmoka padidėjo iki 61 Eur už vieną ha ariamosios žemės bei 76 Eur už vieną ha natūralių ir pusiau natūralių pievų.

Parama pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ miškuose“ padidėjo iki 275 Eur už vieną ha (pirmuosius penkerius metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę) – kai uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus (įskaitant, kai draudžiami pagrindiniai kirtimai EB svarbos paukščių veisimosi vietose ir kai pagrindiniai kirtimai atidėti vėlesniam laikui) arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10 proc. medyno tūrio per 10 metų).

Išmoka liko nepasikeitusi – 200 Eur už vieną ha (pasibaigus pirminiam 5 metų laikotarpiui) – kai uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus (įskaitant, kai draudžiami pagrindiniai kirtimai EB svarbos paukščių veisimosi vietose ir kai pagrindiniai kirtimai atidėti vėlesniam laikui) arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10 proc. medyno tūrio per 10 metų).

Išmoka padidėjo iki 177 Eur už vieną ha – kompleksinio apribojimo atveju, kai draudžiami ugdomieji miško kirtimai ir brandžių medžių iškirtimas, bei draudžiami ar apriboti sanitariniai kirtimai, paliekant tam tikrą džiūstančių medžių ar sausuolių skaičių 1 ha.

Taip pat išmokėjimas padidėjo iki 187 Eur už vieną ha – kai plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržėse paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių. Ir iki 72 Eur už vieną ha – kai vykdant sanitarinius kirtimus draudžiama iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius.

Kas gali tikėtis gauti šias išmokas ir būti pareiškėjais?

  • Pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ – fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių valda arba jos dalis patenka į erdvinių duomenų sluoksnį „Natura 2000“ žemės ūkio naudmenose“.
  • Pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ miškuose“ – privačių miškų valdytojai (privačių miškų savininkai arba jų valdos nariai) ir (ar) privačių miškų valdytojų asociacijos, kurių valda arba jos dalis yra erdvinių duomenų sluoksnyje „Natura 2000“ miškuose“(šiuo atveju reikia kreiptis į saugomos teritorijos direkciją pažymos), miško valda ar jos dalis patenka į bent vieną iš erdvinių duomenų sluoksnyje PK, UK, NM ar DM kodais pažymėtų plotų (miško savininkas gali iš karto, be saugomos teritorijos direkcijos pažymos, deklaruoti pažymėtą plotą jam priklausančioje miško valdoje) arba už jos ribų esančioje gamtiniu požiūriu vertingoje teritorijoje. Gamtiniu požiūriu vertingoje teritorijoje esančioje valdoje ar jos dalyje turi būti nustatyta EB svarbos paukščių veisimosi vieta, vadovaujantis Paukščių direktyvos priedu.

Primename, kad kompensacinė parama yra skiriama kasmet ir įsipareigojimų laikotarpis yra 1 metai.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rastas sužalotas vyras

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 12 d. per pietus prie namo Gluosnių g., Šilutėje, rastas vyras, gim. 1993 m., su sužalojimais. Jis pristatytas į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 12 d. į Tauragės apskr. VPK kreipėsi vyras, gim. 1949 m., kuris pareiškė, kad lapkričio 11 d. popietę  Šyškų k. (matyt, turima galvoje Šyšos kaimas? – red. pastaba), Šilutės sen., savo gyvenamojo namo palėpėje tvarkydamas patalpas rado paketą su 16 vnt. trotilo paketų. Į

Jaunesni gyventojai būste pasigenda erdvės, vyresniems rūpi būsto energinis efektyvumas

Laura

Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas energinis efektyvumas, o 10 proc. – per didelės komunalinių paslaugų ir būsto priežiūros išlaidos. Kada šie trūkumai tampa paskata ieškoti naujų namų ir ką reikėtų įvertinti prieš nusprendžiant keisti būstą, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Jaunesniems gyventojams erdvės trūksta dažniau Apklausos duomenimis, per mažas gyvenamasis

Striukės – ir už 100, ir už 1000: ekspertė paaiškino pagrindinius skirtumus

Juodos, mėlynos, žalios ir violetinės, pūkinės ir sintetinio pluošto, nuo lietaus, vėjo ar sniego – striukių rūšių, dydžių ir stilių yra visokių. Skiriasi ir jų kainos: kol vienas galima įsigyti vos už 100 eurų, kitos gali atsieiti 500 eurų ar net daugiau. Anot „Sportland“ pranešimo žiniasklaidai, kainų skirtumai parodo ir tam tikrus skirtumus tarp rūbų. Vis dėlto, sprendimą įsigyti artėjančiai žiemai tinkamiausią striukę lemia ne kaina. Šiemet, kaip ir pastaruosius keletą metų, dominuoja juodos, mėlynos, pilkos, chaki spalvų striukės. Šį

Lietuvoje daugėja sergančių cukriniu diabetu. Antro tipo cukrinis diabetas vis dažniau nustatomas jaunesniems

cukrus

Minint Pasaulinę diabeto dieną, Higienos institutas atkreipia dėmesį į cukrinio diabeto (CD) tendencijas Lietuvoje: 2021–2025 m. sergančiųjų šia liga pagausėjo 16,4 proc., taip pat daugėja antro tipo CD atvejų tarp 18–44 m. gyventojų.  Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo 174 240 asmenų – 24 513 daugiau nei 2021 m. Daugumą sergančiųjų sudarė antrojo tipo CD – 2025 m. jis buvo registruotas 166 847 asmenims, o pirmo tipo CD sirgo 9 630 gyventojų. Pirmo tipo diabetas išsivysto, kai

Taip pat skaitykite