Tag Archives: Natura 2000

Ką turime žinoti apie buveines?

Kaip žmonės turi savo namus, taip kiekviena rūšis turi savo buveinę… Vieni augalai mėgsta drėgnas vietas, kiti yra sausamėgiai. Tarkim, baltieji gandrai mėgsta įsikurti šalia sodybų, o juodieji gandrai – tankių eglynų gyventojai. Daug buveinių yra saugoma, jos yra įtrauktos į Europos Sąjungos ekologinį tinklą „Natura 2000″. Lietuvoje ir jos teritorinėje jūroje aptinkami 54 Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai ir 106 Europos Bendrijos svarbos augalų ir gyvūnų rūšys, kurioms steigiamos  „Natura 2000“ teritorijos. Šiuo metu Lietuvoje „Natura 2000“ teritorijų

Padidėjo išmokos ūkininkaujantiems „Natura 2000“ teritorijose

Privatūs ir juridiniai asmenys, kuriems dėl gamtosauginių reikalavimų apribojamas ūkininkavimas „Natura 2000“ teritorijose, gali gauti kompensacines išmokas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Su Natura 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“. Parama teikiama, turintiems žemės ūkio ar miško plotus. Šiuo metu parama yra padidinta. Parama pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ skiriama kasmet už žemės ūkio paskirties žemės plotą, esantį erdvinių duomenų sluoksnyje „Natura 2000“ žemės ūkio naudmenose“. Siekiama paramos gavėjams kompensuoti prarastas

Neįmanoma išsaugoti genių, nesaugant jų buveinių

Lietuvoje gyvena devynios perinčių geninių paukščių rūšys. Tai svarbi ekosistemos dalis, kuri nyksta, jei nesaugomos jų gyvenamos teritorijos. Mokslininkai išskyrė penkias rūšis, kurioms yra steigiamos „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbios teritorijos. Tai yra pilkoji meleta, tripirštis genys, baltnugaris genys, juodoji meleta ir vidutinis genys. Geniniai paukščiai dažniausiai renkasi brandžius miškus, kuriuose daug negyvos ir jau trūnijančios medienos. Joje vystosi vabzdžių lervos, o tai yra pagrindinis geninių paukščių maistas. Dėl intensyvaus ūkininkavimo miškuose mažėja tokių miškų plotų ir dėl to kai